Lietuvos pramonės rezultatai stebina

Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcija pernykštę viršijo 7 proc. Pagreičio nepraranda ir apdirbamoji gamyba – pagrindinis Lietuvos eksporto smagratis. Atmetus rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, kurios svoris bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra ženklus ir iškraipo jos dinamiką, apdirbamoji pramonė rugpjūtį per metus šoktelėjo – 10,6 proc.

Patys pramonininkai akcentuoja, kad paklausa yra atsigavusi tiek vidaus rinkoje, tiek svetur. Europos Komisijos duomenimis, vietos ir eksporto užsakymų vertinimų rodikliai yra aukščiausi nuo 2011 m. Be to, pramonės atstovai ateityje tikisi ir geresnės produkcijos realizavimo kainos. Tiesa, analizuojant šio sektoriaus lūkesčių kreives, augimo potencialą ateityje ribos priežastys susijusios su gamybos veiksniais. Nerimą kelia pramoninkų vertinimai dėl didesnės planuojamos darbo jėgos paklausos. Darbo rinka Lietuvoje yra sekli, o paspartėjusi emigracija ją baigia visiškai nualinti. Tuo tarpu, darbuotojų „importo“ praktika dar vis neįprasta ir jos atvejai pavieniai. Tad būtent tinkamos darbo jėgos stygius gali tapti tuo lemiamu pagaliu į įsibėgėjusius Lietuvos pramonės ratus.

Europos komisijos tyrimas taip pat rodo, kad kol kas pramonės atstovai neskuba modernizuoti gamybos ir mažinti priklausomybės nuo sparčiai brangstančio darbo jėgos veiksnio, arba tai daro nepakankamai intensyviai. Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas kapitalo panaudojimo lygis Lietuvoje jau kurį laiką fiksuoja vis naujus istorinius rekordus. 2017 m. rugsėjo mėnesį jis siekė 77,6 proc. ir tai buvo aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Puikius metus fiksuoja ir kasybos bei karjerų eksploatavimo veikla. Šiemet šios pramonės šakos produkcijos apimtys šoktelėjo beveik ketvirtadaliu. Tokie rezultatai nestebina: aktyvus ir dinamiškas statybų sektorius teikia rimtus užsakymus šiai statybines medžiagas tiekiančiai pramonės šakai ir verčia sparčiai didinti apsukas.

Vertinant atskirų apdirbamosios pramonės šakų rezultatus, daugeliui metai išties šaunūs. Sparčią gamybos apimčių plėtrą demonstruoja metalų ir metalo gaminių, elektronikos, baldų, kitų transporto priemonių pramonės šakos. Pagreičio, palyginti su 2016 m., nepraranda medienos, kamštienos ir popieriaus gamyba. Šioms šakoms energijos įliejo atsitiesusi Europos Sąjungos ekonominė plėtra. Atsigaunantis namų ūkių vartojimas pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose – Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Baltijos šalyse reiškia didesnius užsakymus mūsų pramonininkams.

Prastesnius nei pernai rezultatus demonstruoja drabužių siuvimo bei odos ir jos dirbinių gamybos veiklos. Tai itin darbui imli pramonės šaka, tad nenuostabu, kad stipriai ją paveikė pastarųjų metų mėnesinės minimalios algos kėlimas ir bendros spartaus atlyginimų augimo tendencijos. Taipogi nestebina, ypač prasti gėrimų pramonės rodikliai. Gėrimų produkcijos nuosmukį lėmė ribojanti Vyriausybės alkoholio akcizų politika. Dar viena pramonės šaka susidurianti su sunkumais – chemikalų ir chemijos produktų gamyba. Šioje šakoje vyrauja stambios Lietuvos trąšų gamintojos, kurių rezultatus įtakoja nepalanki situacija pasaulinėse trąšų rinkose: trąšų kainoms nuo 2016 m. dugno reikšmingiau atsitiesti neleidžia didėjanti gamintojų konkurencija pasaulyje.

Įvertinus Lietuvos apdirbamosios gamybos tendencijas, šiemet galime drąsiai fiksuoti ilgai lauktą lūžį. Kertinis eksporto lokomotyvas persigrupavo, atgavo solidų pagreitį ir įneša rimtą stimulą subalansuotai Lietuvos ūkio plėtrai. Pagrindiniu iššūkiu išlieka išspręsti darbo jėgos stygiaus ir kylančių kaštų uždavinį aktyviau investuojant į pajėgumų atsinaujinimą, nes būtina išlaikyti konkurencingumą bei neprarasti pasiekto tempo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

uz minimuma dirbant pasistoja?!

uz minimuma dirbant pasistoja?! portretas
Eina sikti, pasirodo dar yra toks daiktas kaip pramone lietuvoj?!

Mindaugas

Mindaugas portretas
Pagaliau sulaukėme, pozityvus, motyvuojantis ir informatyvus straipsnis. Puikus stilius, dėkui autorei.

Tai puiku

Tai puiku  portretas
Lietuva po visų sovietinių okupacijų ir komunistinės nomenklatūros privatizacijų, nors iš lėto ir sunkiai, bet atsigauna, tvirtėja ekonomiškai ir, visų nedraugų pykčiui, vis labiau tampa normalia, europietiška valstybe.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    20
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    12
  • Lietuva skęsta
    Lietuva skęsta

    Taip jau atsitiko, kad iki metų pabaigos liko tik 46 dienos. Skaičiuojant su šia diena, iki kurios visi žemės savininkai privalėjo sumokėti žemės mokestį. Tai dabar, kai jau sumokėjo, galima apsidairyti ir apibendrinti nubristą purvą. Kas &s...

    11
Daugiau straipsnių