Lietuvos pasididžiavimas – išrankūs skaitytojai

Norisi pasidžiaugti mūsų kraštu: kad ir kokie savikritiški esame, galime didžiuotis, kad Lietuvoje dar yra žmonių, turinčių literatūrinio orumo.

Pirmasis filtras – vertėjai

Lietuvos, kaip, beje, ir visų kitų šalių, leidėjai skundžiasi, kad knygų niekas neperka ir norint, kad atsipirktų Marcelio Prousto knyga, reikia kartu išleisti ir kokios nors staiga sužibusios žvaigždutės atsiminimus. Vis dėlto gerų knygų mes turime daug.

Galime lepintis ne tik savo pačių rašytojų kokybiškais darbais, bet ir geriausia verstine literatūra. Be to, mūsų šalį vis dar retai pasiekia, tarkime, anglakalbiuose kraštuose lyg žurnalai kepami pigūs romaniūkščiai ir detektyvai, į kuriuos mūsų vertėjai dažniausiai neinvestuoja laiko.

Kita vertus, knygynuose galima rasti jei ne visus, tai bent jau daugelį kokybiškų užsienio rašytojų kūrinių. Džiugina ir pačių lietuvių rašomos knygos. Jau ne pirmus metus Vilniaus knygų mugės pažibomis tampa ne verstiniai, o mūsų pačių parašyti kūriniai.

Suaugę paaugliai

Kitose šalyse, ypač JAV, stengiamasi knygas paversti masinio vartojimo produktu. Norima, kad jas pirktų kuo daugiau žmonių, o, kaip žinoma, vidutinis skaitytojas mėgsta vidutines knygas. Todėl knygos visaip testuojamos, gerinamos, taisomos ir paprastinamos.

Neaišku, kas pirmas – atbukęs skaitytojų skonis ar jiems pataikaujantys leidėjai. Aišku tik viena: JAV, leidyboje pirmaujančios šalies, skaitytojai nėra tokie išrankūs, kokie esame mes.
Geras to pavyzdys – Amerikoje stipriai įsikerojęs "Young Adult" žanras, t. y. knygos, skirtos 12–17 metų vaikams ir paaugliams. Atrodytų, kas gi čia tokio: jaunuoliai skaito knygas, argi tai taip blogai? Tačiau pernai atlikta Amerikos leidėjų organizuota skaitytojų apklausa nustebino net ir pačius industrijos atstovus. Pasirodo, 55 proc. šio žanro knygų perskaito pilnamečiai, o beveik trečdalį jų sudaro žmonės nuo 33 iki 40 metų.

Tokia tendencija buvo pastebėta išleidus Amerikoje nepaprasto populiarumo sulaukusią "Bado žaidynių" trilogiją. Atrodo, kad vyresni skaitytojai nesikrato ir kitų kūrinių, skirtų jaunimui. Buvau apstulbinta, kai per paskaitą paprašyti papasakoti apie savo mėgstamiausią knygą, didžioji dalis Niujorko universiteto leidybos magistrantų kalbėjo apie "Harį Poterį".

Pritaikyta pagal amžių

Teisybė, tereikia praleisti gerą pusvalandį skaitant internautų komentarus ir pasidaro aišku, kad patys skaitytojai savo skoniu nesididžiuoja. Dauguma komentarų prasideda žodžiais: "Dažniausiai "Young Adult" knygų neskaitau, tačiau…" Ir keliaujant viešuoju transportu neteko pastebėti vyresnio amžiaus žmonių, įnikusių į "Bado žaidynes".

Tokiu skaitytojų drovumu susirūpino leidėjai, nenorintys prarasti pelno. Dėl to prieš porą metų buvo pradėtas vartoti naujas literatūros terminas "New Adult". Šių knygų veikėjas – 18–25 metų jaunuolis, ką tik išsikraustęs iš tėvų namų ir laviruojantis tarp asmeninių, profesinių ir seksualinių problemų. Iš esmės tiek rašymo stiliumi, tiek ir tematika šis žanras nesiskiria nuo savo pirmtako, tačiau jį drąsiau galima reklamuoti kaip suaugusiųjų literatūrą.

Turinys – skaitytojo pageidavimu

Užjūrio leidėjai nepailsdami suka galvas, kaip knygas optimizuoti. Peteris Balis, "John Wiley & Sons" leidykloje atsakingas už elektroninių knygų pardavimą ir plėtrą, pastebi: būtina atsižvelgti ne tik į tai, ką skaitytojai nori skaityti, bet ir tai, kaip jie tai nori daryti ir kiek laiko jie gali tam skirti.

"Todėl gali būti, kad ateityje išpopuliarės sutrumpintos, pavyzdžiui, šimto puslapių knygos", – galimą tendenciją atskleidžia jis.

Taisoma ne tik knygos apimtis, bet ir turinys. Profesionalūs redaktoriai turi gana tikslias formules, pagal kurias rašomos knygos bus perkamos. Tarkime, skaitytojams nepatinka, jei knygos veikėjas neturi draugų. Arba kai jis jų turi per daug. Todėl redaktoriaus darbas dažnai būna iš rankraščio "išrankioti" skaitytojams nepatiksiančius veikėjus. Taip knygos tampa panašios į Holivudo filmus: su lengvai nuspėjamu siužetu, subanalintais veikėjais ir teikiančios greitą pasitenkinimą.

Atrodo, kad skaitytojus adaptuota literatūra tenkina. Neoficialiais duomenimis, apie 70 proc. visų šiuo metu parduodamų elektroninių knygų sudaro panašaus siužeto meilės romanai, erotika ir trileriai.

Pirk knygą lietuvišką

Grįžkime prie Lietuvos. Tiesa, pirmiausia turiu paminėti, kad mūsų šalyje apskritai knygas perkančių žmonių yra mažiau, tačiau tie, kurie knygą vis dėlto į rankas paima, dažnai būna išrankūs. Džiugu, kad jau ne pirmus metus iš eilės perkamiausiais Knygų mugės leidiniais tampa lietuvių rašytojų kūriniai.

Atidžiau pažvelgę į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, pamatysime, kad, kitaip nei pasaulyje geriausiai parduodamų knygų, mūsų kūrinių siužetai, tematika, veikėjai labai įvairūs ir nesukurpti pagal iš anksto subalansuotą formulę: nuo beveik lietuvių klasika tapusių rytų kvapais dvelkiančių Jurgos Ivanauskaitės knygų iki publicistinių Algimanto Čekuolio leidinių.

Be to, mūsų šalyje pradeda gimti ir nauji žanrai. Kad ir Andriaus Tapino fantastinis romanas "Vilko valanda", Kristinos Sabaliauskaitės istorinė trilogija "Silva Rerum" ar Renatos Šerelytės socialinės fantastikos knyga "Kokono baladės". Ir mūsų skaitytojai juos priima su dideliu susidomėjimu.

Dažnam skaitytojui svarbu ir tai, kad knyga lietuviška. Esu įsitikinusi, kad dauguma skaitytojų, per knygų muges stovinčių eilėje, kad gautų A.Čekuolio ar K.Sabaliauskaitės autografą, dažnai į knygyną iki kito vasario net neužsuka. Vis dėlto lietuviško kūrinio pirkimas tampa savotiška misija, nerašyta nacionaline pareiga. Mus užplūsta šiltas orumo jausmas, kai kolegoms tarp kitko pasigiriame nusipirkę "tą lietuvišką knygą" ar ją, kartais gal ir neperskaitytą iki galo, turime savo lentynoje.

Be to, žmonėms patinka skaityti savo krašto istorijas, parašytas sava kalba. Tuo mes skiriamės nuo amerikiečių. Kuris iš jų pirks knygą vien dėl to, kad ji parašyta angliškai? Juk tokių per mėnesį išleidžiama tūkstančiais. Ir taip buvo visada. O mes turime galimybę jausti tą pasididžiavimą pirkdami savą kūrinį.

Teisybė, niekas nebūna tik juoda arba balta. Pasaulyje išleidžiama daugybė kokybiškų kūrinių, kurie sulaukia pelnyto dėmesio, o dažnas Lietuvos skaitytojas mėgaujasi greitais savaitgalio romanais. Vis dėlto bent trumpam pasidžiaugti pačiais savimi irgi verta.