Lietuvos moterims krokodilo odos neužtenka

Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl. Glass-ceiling index), kuris vertina dirbančių moterų situaciją 29-iose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, atsidūrė gana aukštoje septintoje vietoje. Kyla klausimas, ką šia tema galima pasakyti apie Lietuvos moteris ‒  ar joms taip pat būtina užsiauginti storą odą, norint būti sėkmingoms karjeros srityje?

Atrodytų, kad Lietuvai šioje srityje nėra kuo skųstis. Valstybės vadovo bei Seimo pirmininko postus Lietuvoje užima moterys, keletui stambių Lietuvos įmonių taip pat vadovauja moterys. Visgi statistika byloja, kad Lietuvoje aukštas pozicijas užimančios moterys vis dar yra gana retas reiškinys. Lietuvos Seime 2015 metais moterims atiteko tik 23,4 procentai vietų, moterys užėmė 21,4 procentus ministro lygio postų. Tuo tarpu didžiausių Lietuvos bendrovių valdybose praėjusiais metais buvo tik 14 procentų moterų ir tik 4 procentams šių įmonių vadovavo moterys – mažiau nei vidutiniškai ES. Nors pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudarytą pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Lietuva pasistūmėjo į viršų – iš 44 vietos 2014 metais pakilo į 31 vietą 2015 metais, kitos Baltijos šalys atsidūrė bent 10 pozicijų aukščiau.

Be moralinio motyvo, jog galimybės abiems lytims siekti karjeros turėtų būti vienodos, egzistuoja ir svarbūs ekonominiai lyčių lygybės motyvai. Kai žmonės neįgyvendina viso savo ekonominio potencialo, kenčia šalių ekonomikos. McKinsey Pasaulinis Institutas apskaičiavo, kad, jei moterys išnaudotų savo pilną potencialą, tai yra, dalyvautų darbo rinkoje tokiu pat pajėgumu, kaip ir vyrai, pasaulio ekonomikos BVP iki 2025 metų padidėtų 26 procentais arba 28 trilijonais JAV dolerių. Tai prilygsta JAV ir Kinijos ekonomikoms kartu sudėjus. Be to, sparčiai senėjanti Lietuvos visuomenė ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimo tempą, tad didesnis moterų užimtumas yra svarbus, siekiant sumažinti neigiamą besitraukiančios darbo jėgos poveikį.

Būtina pastebėti, kad Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje. Net 38,7 procentų Lietuvos moterų (15-64 m. amžiaus kategorijoje) turi aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu to paties amžiaus vyrų tik 26,3 procentai. Moterų užimtumo rodikliai (ypač tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų), lyginant su ES vidurkiu, taip pat nėra prasti. Nepaisant aukšto Lietuvos moterų išsilavinimo bei užimtumo, vyrai privačiajame sektoriuje uždirba vidutiniškai 17 procentų daugiau nei moterys. Europos Sąjungos mastu šis rodiklis nėra tarp aukščiausių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tikrovėje atlyginimų atotrūkis gali būti daug didesnis dėl plačiai paplitusio atsiskaitymo vokeliuose.

Greičiausiai viena pagrindinių karjeros galimybių ir atlyginimų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių yra darbinės patirties skirtumai, atsirandantys dėl vaikų gimdymo ir auginimo. Apie tai byloja ir užimtumo atotrūkis tarp vyrų ir moterų, kuris Lietuvoje yra didžiausias tarp vaikus auginančių asmenų, kurie yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą. Tarp moterų, turinčių tik vidurinį išsilavinimą ir auginančių vieną jaunesnį nei 6 metų vaiką, tik 62,7 procentai turi darbą, o tarp tokių vyrų dirbančiųjų yra net 84,4 procentai. Augant vaikams, vidurinį išsilavinimą turinčių moterų užimtumo rodikliai taip pat ima didėti.