Lietuvos mokykla ir pasaulis

Paskutinę vasario dieną be didelių fanfarų startavo intensyvus dvi dienas trukęs Ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas, kvietęs, inspiravęs ir motyvavęs Lietuvos švietimo bendruomenę bei visus neabejinguosius svarstyti ir spręsti švietimo klausimus.

Šio forumo tema „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“.

Dviejų dienų forumo programą sudarė keturios akivaizdžios tezės, akivaizdūs faktai: Idėjos migruoja; žmonės migruoja; šiuolaikiniai demografiniai procesai veikia šeimą; jausmas, kad priklausome bendruomenei, su kuria mus sieja bendra tapatybė, vertybės, yra svarbus mums visiems.

Tai buvo forumas apie migraciją. Emigraciją. Reemigraciją. Tai buvo geras diagnostinis  dviejų dienų kalbėjimasis, kaip keičiasi mokykla mokiniams migruojant ir didėjant jų įvairovei, kiek Lietuvos mokykla yra atvira įvairiems mokiniams, kaip mokykla turėtų ugdyti po visą pasaulį pasklindančius tautiečius, ar ji realiai padeda į gimtinę sugrįžtantiems bendrapiliečiams.

Kiekvieną dieną forumas sutraukė po 300 dalyvių. Jame dalyvavo apie 60 Lietuvos mokyklų vadovų, po daugiau kaip 30 mokytojų ir universitetų bei kolegijų atstovų, 40 skirtingų savivaldybių atstovų, dirbančių švietimo srityje. Pusšimtis užsienio lietuvių atvyko iš 24 šalių ir 4 kontinentų (Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija). Jie atstovavo 58 organizacijas – tai lietuvių mokyklos, lietuvių šeštadieninės mokyklos, lietuvių vaikų klubai, stovyklos, bendrijos, centrai, šokių ir dainų ansambliai…

Forumo siekis – atskleisti temas turint minty konkretų žmogų, ne statistinį vienetą, – pasitvirtino. Renginyje – ir čia šio forumo specifika – buvo pristatomi konkretūs asmeniniai atvejai, tokios mini atvejo analizės su pozityviomis ir nelabai patirtimis, su vertingais pasiūlymais, kaip spręsti situaciją, kaip ją apibendrinti, kad būtų galima padėti kitiems.

Matant tokią spalvingą dalyvių įvairovę, galvoje sukosi klausimas  – kiek yra Lietuvų? 

Prie kavos pasikalbėjome su VšĮ „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ (AISV), veikiančios Vilniuje nuo 1993 m., direktore ir sutarėme, kad mes –  ji ir aš – gyvename skirtinguose Vilniuose, nes kasdien sprendžiame visiškai kitokias problemas dirbdamos toje pačioje švietimo srity tame pačiame mieste. O ką bekalbėti apie kitus miestus, miestelius ir kaimo vietoves…

Australijoje gyvenanti mūsų tautietė, dirbanti taškuose, kur vietinės kalbos nemokantis mokinukas yra kasdienybė, apstulbo, kad iš svetur sugrįžęs lietuviukas dėl nepakankamo kalbos mokėjimo mokykloje patiria rimtas įtampas, net patyčias, ir konstatavo:  „Jūs tikrai neturite rimtų rūpesčių.“

Na taip, toks mokinys neįtelpa į aprašytus Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartus, jo mokymosi rodikliai muša bendrus mokyklos reitingus. Tačiau negi tai yra didžioji tragedija?

Emigracija palietė praktiškai kiekvieną Lietuvos šeimą. Ir čia jei ne tragedija, tai bent jau drama.

Tai kaip stiprinti jausmą, kad priklausome bendruomenei, su kuria jus sieja bendra tapatybė, vertybės?

Prezidentė kviečia rinktis Lietuvą, tačiau pripažįsta, kad valstybė turi siekti, kad sugrįžimas ir įsikūrimas turi būti draugiškesnis. Kad visos šalies institucijos, verslas ir su tuo dirbančios nevyriausybinės organizacijos privalo veikti išvien. O kaip? Tą teks patiems išsiaiškinti ir įgyvendinti. Nes klasika primena – skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Galima, žinoma, apsimesti, kad nieko neįvyko – na, dar vienas renginys, surengtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šviesoje. Be fanfarų prasidėjęs, nebus ir išsamiai pristatytas visų vietos medijų.

Tačiau galima įžvelgti metaforą: forumas vyko kalendorinės žiemos ir pavasario sankirtoje. Net ir išrankiausieji dalyviai renginį įvertino kaip sėkmingą. Drąsi pradžia preparuoti nepatogias temas padaryta. Dalis dalyvių susidėlios galvoje planus (nes neturintis plano paprastai susiplanuoja nesėkmę) ir imsis veiksmų. Labai padėtų neformalizuotas, nelozunginis palaikymas valstybiniu lygiu, realiais darbais įrodant, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kur jis bebūtų, yra svarbus. Tas, kuris išdrįso išvykti, tas, kuris išdrįso pasilikti, ir tas, kuris išdrįso grįžti. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kursiokė

Kursiokė portretas
Man atrodo, kad tai eilinis šimtmečio proga, pliusui pasirašyti skirtas renginys, į kurį buvo pakviesta ir išeivija. Apie kokius planus ir kokias programas galime kalbėti, jei vis niekaip negalime užbaigti švietimo reformos, jeigu valstybiniu mastu neapsisprendžiame kokio norime piliečio, ką ir ko mokysime mokyklose. Manau, kad šiuo metu labai svarbu ne tik žinių suteikimas mokykloje, bet ir moralinis-dorovinis jaunimo auklėjimas turėtų būti labai svarbus momentas švietimo programoje. Na, įvyko renginys, paplepėjom, kažkas kažką parašė, lauksim naujų susitikimų antro šimtmečio proga.

Saulius

Saulius portretas
„Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“...vergų ruošimo prasme? ...Taip, kol kas, - tik taip, o gaila... galėtų būti ir antraip, ir pan....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių