Lietuvos konkurencingumas: vienas žingsnis į priekį, du atgal?

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Pasaulio konkurencingumo reitingo sudarytojai geriau nei ankstesniais metais įvertino Lietuvos institucijas ir sveikatos apsaugos sektorių. Įsibėgėjantis skolinimas nulėmė ūgtelėjusį finansų rinkai skirtą balą. Aukštesnis balas skirtas ir bankų stabilumui. Tačiau praėjusiais metais užfiksuota defliacija nulėmė šiek tiek prastesnį makroekonominės aplinkos vertinimą.

Tuo tarpu paties verslo įvardijamų trukdžių penketukas išliko nepakitęs. Tai – darbo rinkos reguliavimo nelankstumas, neefektyvi biurokratija, mokesčių dydis, mokesčių sistemos sudėtingumas ir nepakankamai išsilavinusi darbo jėga.

Per dideli mokesčiai

Tik šiemet pirmą kartą pagrindiniu trukdžiu verslui įvardinti per aukšti mokesčiai. Ir nors mokesčiai Lietuvoje pastaruoju metu nedidėjo, tačiau būtent čia pasireiškia konkurencingumo veiksnys. Valstybės, siekdamos sukurti kuo geresnę aplinką verslui, aktyviai konkuruoja mažindamos darbo jėgos ir verslo apmokestinimą, o praradimams kompensuoti augina pridėtinės vertės, akcizų bei turto mokesčius.

Šiuo metu opiausia problema Lietuvoje – per aukštas darbo jėgos apmokestinimas. Jį mažindami ne tik atlaisvintume didesnes pajamas dirbantiesiems, bet ir didintume vietinio verslo konkurencingumą, sudarytume patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams.

Nelankstūs darbo santykiai

Kaip vieną didžiausių problemų verslas įvardino ir nelankstų darbo santykių reguliavimą. Galima tik pasidžiaugti, kad ši problema, bent iš dalies, jau išspręsta priėmus naują Darbo kodeksą, kuris įtvirtina gerokai lankstesnius darbo santykius nei iki šiol. Būtent reforma darbo santykių reguliavimo srityje leidžia prognozuoti, kad artimiausiais metais Lietuva konkurencingumo reitinge kils.

Kita vertus, neramina tendencija, kad vis didesnė verslo dalis reiškia susirūpinimą priimamų politinių sprendimų nestabilumu. Akivaizdžiausias pavyzdys – jau minėtas Darbo kodeksas, kurį priėmus iškart suskubta siūlyti pataisas jame įtvirtintoms nuostatoms. Politikams norėtųsi palinkėti padarius vieną žingsnį į priekį, priėmus naują Darbo kodeksą, nepadaryti dviejų žingsnių atgal sumažinant Darbo kodekso lankstumą ir keičiamais sprendimais sukuriant nestabilios valstybės įvaizdį.

Inovacijų poreikis

Kaip rodo konkurencingumo indeksas, pasitempti reikėtų ir inovacijų srityje – nors Lietuvai skirtas balas nepasikeitė, tačiau inovacijų reitinge nukritome iš 43 pozicijos į 37. Taip nutiko dėl to, kad kol Lietuvoje buksuoja reformos, kitos valstybės nesnaudžia ir didina savo inovacijų potencialą ir taip reitinge kyla į viršų.

Apskritai, inovacijų potencialas, kartu su verslo veiklos pažangumu, yra vienas iš dviejų veiksnių, lemiančių, ar valstybės konkurencingumo indekse yra priskiriamos prie išsivysčiusių, ar besivystančių valstybių. Estija jau kelerius metus priklauso išsivysčiusių valstybių klubui, o Lietuva yra vis dar įstrigusi tarpinėje stotelėje tarp besivystančių ir išsivysčiusių valstybių. Sritis, kurioje didžiausią proveržį turi padaryti Lietuva, norint ir mums įstoti į šį prestižinį klubą, yra aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinės kryptys turėtų būti švietimo sistemos perorientavimas nuo kiekybės prie kokybės, mažesnis universitetų skaičius, didesnis dėmesys tiksliesiems mokslams bei didesnio suderinamumo tarp tiksliųjų mokslų ir verslumo siekimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių