Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja – pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje?

Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos eksporto rinka, gerokai lenkdama kitas pirmojo penketuko šalis – Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV. Tačiau čia yra svarbių niuansų – didžioji eksporto į Rusiją dalis yra ne Lietuvoje pagamintos ar užaugintos prekės, o reeksportas. Tuo tarpu situacija su eksportu į Vokietiją ar JAV yra kitokia – į šias šalis iš Lietuvos vežamos prekės yra lietuviškos kilmės.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių. Iki šio embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė apie 600 mln. eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos. Šiuo metu tik 2 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijos rinkai. Pagal šį rodiklį Rusija nebepatenka tarp 15 didžiausių lietuviškos produkcijos eksporto rinkų.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių.

Tiesa, prekybos apribojimai tyčia ar netyčia buvo ir išlieka šiek tiek skylėti – kai kurios uždraustos lietuviškos prekės vis tiek pasiekia Rusijos rinką. Tai gerai iliustruoja lietuviškų pieno produktų eksporto statistika – iš karto po embargo pritaikymo eksportas į Rusiją krito beveik iki nulio, tačiau eksportas į Baltarusiją išaugo daugiau nei 10 kartų. Tikėtina, kad didelė dalis įvežtų lietuviškų pieno produktų Baltarusijoje suvartoti nebuvo.

Be to, nereikėtų per daug sumenkinti ir reeksporto. Ne visada tai yra tik kažkokių Vakaruose pagamintų prekių pervežimas į Rusijos rinką, iš kurio uždirba tik transporto ir sandėliavimo sektorius. Kai kurios prekės yra perdirbamos, surenkamos iš atskirų detalių, o, pavyzdžiui, Rusijos rinkai skirti bananai gali būti nokinami Lietuvoje esančiose nokinimo kamerose.

Rusija taip pat išlieka pirmoje vietoje tarp šalių, iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai prekių. Tiesa, beveik 80 proc. importo iš šios šalies yra nafta ir gamtinės dujos, kurioms Lietuva dabar jau turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių. Rusija pirmoje vietoje išlieka ir pagal paslaugų eksportą, tačiau beveik visą jį sudaro tik transporto paslaugos.

Šiek tiek kukliau atrodo investicijų srautai tarp Lietuvos ir Rusijos. Nuo 2014 metų Rusijos investicijos Lietuvoje sumažėjo maždaug dvigubai ir dabar sudaro tik 1,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio, sankcijų ir politinio neapibrėžtumo, Lietuvos investicijos Rusijoje pastaraisiais metais šiek tiek augo ir pernai sudarė 4 proc. visų investicijų užsienyje.

Taigi, nepaisant šaltų politinių santykių, Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai išlieka gyvybingi. Prekybiniai santykiai atsigavo ne dėl pokyčių politinėje erdvėje ar sankcijų – čia didelių pokyčių greičiausiai nebus ir artimiausiais metais. Tačiau atsigaunant Rusijos ekonomikai, jos gyventojai nori įsigyti vis daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, o įmonės įvairiausių įrengimų. Šias prekes sėkmingai eksportavo ir, tikėtina, toliau eksportuos Lietuva.

Tarptautinės prekybos gravitacijos teorija teigia, kad atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prekybos intensyvumą tarp šalių. Net jei mums nepatinka mūsų kaimynų vertybės ar elgesys naktį, mes neišvengsime bent kai kurių ekonominių santykių su jais – drauge teks spręsti stogo remonto, laiptinės apšvietimo ar šiukšlių išvežimo klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mačiulio prietelius

mačiulio prietelius portretas
neputokitės komentatoriai. Mačiulio verslams jau hana, nei kiniečiai nei marsiečiai neperka. Vienintelis šansas prakišti savo šūdą-pasiūlyti Rusijai dykai, už dujas, norvegiškos iš indepizdieco tai brangios.

Cha cha cha

Cha cha  cha   portretas
Ekonominių santykių pavasaris su Rusija po Putino mafijos sparnu.

to taigi

to taigi portretas
Taip- Rusijai įdomi UK ir kitų panašių šalių ekonomika, į kurias galima perkelti ir kuriose galima paslėpti išvogtus Rusijos naftos ir dujų pinigus. Eik išsitepk sviestu savo patranką
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    2
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
Daugiau straipsnių