Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja – pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje?

Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos eksporto rinka, gerokai lenkdama kitas pirmojo penketuko šalis – Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV. Tačiau čia yra svarbių niuansų – didžioji eksporto į Rusiją dalis yra ne Lietuvoje pagamintos ar užaugintos prekės, o reeksportas. Tuo tarpu situacija su eksportu į Vokietiją ar JAV yra kitokia – į šias šalis iš Lietuvos vežamos prekės yra lietuviškos kilmės.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių. Iki šio embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė apie 600 mln. eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos. Šiuo metu tik 2 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijos rinkai. Pagal šį rodiklį Rusija nebepatenka tarp 15 didžiausių lietuviškos produkcijos eksporto rinkų.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių.

Tiesa, prekybos apribojimai tyčia ar netyčia buvo ir išlieka šiek tiek skylėti – kai kurios uždraustos lietuviškos prekės vis tiek pasiekia Rusijos rinką. Tai gerai iliustruoja lietuviškų pieno produktų eksporto statistika – iš karto po embargo pritaikymo eksportas į Rusiją krito beveik iki nulio, tačiau eksportas į Baltarusiją išaugo daugiau nei 10 kartų. Tikėtina, kad didelė dalis įvežtų lietuviškų pieno produktų Baltarusijoje suvartoti nebuvo.

Be to, nereikėtų per daug sumenkinti ir reeksporto. Ne visada tai yra tik kažkokių Vakaruose pagamintų prekių pervežimas į Rusijos rinką, iš kurio uždirba tik transporto ir sandėliavimo sektorius. Kai kurios prekės yra perdirbamos, surenkamos iš atskirų detalių, o, pavyzdžiui, Rusijos rinkai skirti bananai gali būti nokinami Lietuvoje esančiose nokinimo kamerose.

Rusija taip pat išlieka pirmoje vietoje tarp šalių, iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai prekių. Tiesa, beveik 80 proc. importo iš šios šalies yra nafta ir gamtinės dujos, kurioms Lietuva dabar jau turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių. Rusija pirmoje vietoje išlieka ir pagal paslaugų eksportą, tačiau beveik visą jį sudaro tik transporto paslaugos.

Šiek tiek kukliau atrodo investicijų srautai tarp Lietuvos ir Rusijos. Nuo 2014 metų Rusijos investicijos Lietuvoje sumažėjo maždaug dvigubai ir dabar sudaro tik 1,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio, sankcijų ir politinio neapibrėžtumo, Lietuvos investicijos Rusijoje pastaraisiais metais šiek tiek augo ir pernai sudarė 4 proc. visų investicijų užsienyje.

Taigi, nepaisant šaltų politinių santykių, Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai išlieka gyvybingi. Prekybiniai santykiai atsigavo ne dėl pokyčių politinėje erdvėje ar sankcijų – čia didelių pokyčių greičiausiai nebus ir artimiausiais metais. Tačiau atsigaunant Rusijos ekonomikai, jos gyventojai nori įsigyti vis daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, o įmonės įvairiausių įrengimų. Šias prekes sėkmingai eksportavo ir, tikėtina, toliau eksportuos Lietuva.

Tarptautinės prekybos gravitacijos teorija teigia, kad atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prekybos intensyvumą tarp šalių. Net jei mums nepatinka mūsų kaimynų vertybės ar elgesys naktį, mes neišvengsime bent kai kurių ekonominių santykių su jais – drauge teks spręsti stogo remonto, laiptinės apšvietimo ar šiukšlių išvežimo klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mačiulio prietelius

mačiulio prietelius portretas
neputokitės komentatoriai. Mačiulio verslams jau hana, nei kiniečiai nei marsiečiai neperka. Vienintelis šansas prakišti savo šūdą-pasiūlyti Rusijai dykai, už dujas, norvegiškos iš indepizdieco tai brangios.

Cha cha cha

Cha cha  cha   portretas
Ekonominių santykių pavasaris su Rusija po Putino mafijos sparnu.

to taigi

to taigi portretas
Taip- Rusijai įdomi UK ir kitų panašių šalių ekonomika, į kurias galima perkelti ir kuriose galima paslėpti išvogtus Rusijos naftos ir dujų pinigus. Eik išsitepk sviestu savo patranką
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių