Lietuvos ekonomika įsibėgėja

Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė. Nepaisant nepalankių išorinių veiksnių Lietuva išlaiko neblogas starto pozicijas ir yra pasirengusi šiemet augti sparčiau už kaimynines šalis.

Didėjančios laisvai disponuojamos gyventojų lėšos ir toliau skatins vartojimo augimą. Pigesni degalai ir sparčiai augantys atlyginimai padeda ūkiui didinti apsukas: per metus namų ūkių vartojimas išaugo 5,6 proc. Vis dėlto, Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis antrąjį ketvirtį atspindi po truputį prastėjančias Lietuvos vartotojų nuotaikas. Išaugusį pesimizmą galima sieti su didėjančiomis tam tikrų maisto produktų ir paslaugų kainomis. Ateityje nuotaiką taip pat gali sugadinti dėl atsigaunančių naftos kainų brangsiantis benzinas. Nors prasčiau nusiteikę gyventojai antrąjį ketvirtį gali šiek tiek sumažinti apsipirkinėjimo apimtis, sparčiai kylantys atlyginimai turėtų kompensuoti šiuos praradimus ir ilgesniuoju laikotarpiu palaikys vidaus vartojimą.

Iš Lietuvos BVP sudedamųjų dalių šį ketvirtį išsiskiria susitraukusios investicijos, nuo 2015 m. atitinkamo laikotarpio kritusios ketvirtadaliu. Nemaloniai atrodo, nors ir nenustebino, beveik 40 proc. investicijų į būstą kritimas. Tai yra siejama su nauju ES fondų paskirstymo laikotarpiu. Būsto investicijoms taip pat neigiamai atsiliepia egzistuojantis pasiūlos perteklius. Džiugu tik tai, kad net smarkiai suprastėjus statybos sektoriaus tendencijų rodikliui, šalies ekonominis augimas išlieka atsparus. Antroje metų pusėje jau turi prasidėti naujų ES projektų įgyvendinimas, todėl ir investicijų tempas atsigaus, palaikydamas tolesnį BVP augimą.

Nors praeiti metai buvo itin prasti Lietuvos eksportuotojams, šį ketvirtį eksporto apimtys išaugo net 8,7 proc. nemaža dalis tokio augimo tempo yra dėl palyginamosios bazės efekto – pirmąjį 2015 m. ketvirtį eksportas jau buvo smarkiai kritęs, todėl dabartinis augimo tempas yra didesnis. Lėtas ES šalių – eksporto persiorientavimo krypčių augimas šiek tiek sumažina optimizmą. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos šį ketvirtį sumažėjo net 10 proc., o pagal EK apklausas, vis daugiau pramonininkų tikisi mažesnių kainų ateityje. Kadangi šalyje pagamintas prekes tenka parduoti pigiau, neigiamą poveikį Lietuvos eksportui daro ir defliacinė Europos aplinka. Nors ekonominis augimas Europoje vis dar stagnuoja, net ir lėta užsienio paklausa, bei persiorientavimas į naujas rinkas padeda Lietuvos eksportui tolygiai įsibėgėti. Tuo labiau, atsigaunančios žaliavų kainos ilguoju laikotarpiu kels bendrą kainų lygį Europoje, todėl ir lietuvišką produkciją vėl galėsime parduoti brangiau.