Lietuvoje – nauji pokriziniai rekordai

Lietuvos ekonomikos rezultatus atspindintys rodikliai pastaruoju metu nešykšti gerų žinių. Į apačią sparčiu tempu čiuožiantis nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką po 2008-ųjų krizės. Įsibėgėjęs atlyginimų augimas taip pat nežada sustoti, o tai reiškia, kad pagal atlyginimą „į rankas“ jau visai netrukus turėtume pasivyti ir aplenkti kaimyninę Latviją.

Lūkesčiai geryn – darbo vietų daugyn

Naujausiais duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje gegužę sumažėjo iki 7,3 proc. Tokį ryškų šio rodiklio sumažėjimą nulėmė įsibėgėjantis šalies ekonomikos augimas, nuosekliai gerėjantys įmonių lūkesčiai, skatinantys jas kurti naujas darbo vietas. Pirmąjį šių metų ketvirtį pokrizinį rekordą pasiekė ir laisvų darbo vietų skaičius – jų buvo registruota 20 tūkst.

Darbo vietų skaičių ypač aktyviai didina gamybos, meno ir pramogų, informacinių technologijų srityse dirbančios įmonės. Darbuotojų skaičiaus augimui gamybos sektoriuje didelės įtakos turėjo atsigaunantis eksportas. Taip pat – ateinančios užsienio investicijos ir esamų pajėgumų plėtra. Tuo metu meno ir pramogų srityje veikiančias įmones samdyti darbuotojus skatina augantis vidaus vartojimas.

Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas bendras bedarbių skaičius išliko gana aukštas – 117 tūkst. Kaimiškose vietovėse nedarbo lygis išlieka maždaug dvigubai didesnis nei miestuose. Prognozuojame, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje vidutiniškai sieks 7,4 proc., o kitąmet nukris žemiau 7 proc. ribos.

Atlyginimų augimas spurtuoja

Nepaisant didelio bedarbių skaičiaus, naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms tampa vis sudėtingiau rasti reikalingų darbuotojų. Ši priežastis stumia aukštyn atlyginimus – pirmąjį šių metų ketvirtį jie augo vidutiniškai 9,3 proc. ir pasiekė naują pokrizinį rekordą. Įtakos atlyginimų augimui turi ir euro įvedimas. Pirma, darbuotojai gali lengviau palyginti savo uždarbį su užsienio kolegų algomis. Antra, esant mažesnei skaitinei išraiškai suveikęs psichologinis efektas nulemia, kad derėtis dėl didesnio atlyginimo eurais gali būti lengviau.

Auganti ekonomika ir situacija darbo rinkoje toliau didins spaudimą atlyginimų augimui. Jeigu pernai vidutinis darbo užmokestis augo ir dėl minimalios algos padidėjimo, tai šiemet jis kyla ne dėl valdžios administracinių priemonių, o būtent dėl darbo rinkoje susiklosčiusios situacijos.

Auganti ekonomika ir situacija darbo rinkoje toliau didins spaudimą atlyginimų augimui.

Jeigu nebus užfiksuota didelių ekonominių sukrėtimų, prognozuojame, kad atlyginimų augimas šiemet spartės iki 8,5 proc., o kitąmet iki 9,3 proc. Tai reiškia, kad pagal vidutinį atlyginimą netrukus pavysime kaimynus latvius, tačiau teks luktelėti, kol priartėsime prie estų. Metų pabaigoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje turėtų perkopti 700 eurų ribą, Latvijoje jis bus iki 10 eurų mažesnis, tuo tarpu Estijoje turėtų pasiekti 1000 eurų.

Būtina pritaikyti įgūdžius ir transportą

Įmones lengviau darbinti darbuotojus turėtų paskatinti ir nuo liepos 1 d. įsigaliojęs lankstesnis Darbo kodeksas. Dar labiau sumažinti nedarbo lygį gali padėti bent keletas priemonių. Kadangi ekonominis aktyvumas didesnis miestuose, o bedarbių skaičius gausesnis kaimiškose vietovėse, vienas iš galimų sprendimų – jų mobilumo didinimas. Geriau organizuojant transportą, jie galėtų keliauti dirbti į kitus rajonus.

Įgūdžių neatitikimas nulemia tai, kad darbo vietų negali užpildyti esami bedarbiai. Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose būsimų grožio paslaugų specialistų ruošiama kur kas daugiau nei inžinerinių specialybių atstovų. Tai reiškia, kad šiose švietimo įstaigose ruošiamas specialybes būtina geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių. Taip pat – ieškoti perkvalifikavimo galimybių. Šiuo metu Lietuva yra viena iš mažiausiai lėšų aktyvioms darbo rinkos priemonėms, tokioms kaip perkvalifikavimas, skiriančių valstybių.

Užpildyti laisvas darbo vietas taip pat padėtų specialistų imigracija iš kitų šalių. Dėl komplikuotų ir ilgai užtrunkančių biurokratinių procedūrų, Lietuva išlieka viena iš mažiausiai užsieniečių samdančių valstybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neatlaike

neatlaike portretas
islaikytiniu bereciu makaules pastovaus gerejimo...

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Neatlaikė Putino subinlaižių galvelės intensyvios terapijos seansų Kremliaus propaganda: vienas, kaip katė su pūsle, jau pusę metų laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    7
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    5
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių