Lietuviškojo „WikiLeaks“ dilema

Internete išplitus neformaliems Lietuvos diplomatų pokalbiams, kilo tarptautinis skandalas, o kai kurie diplomatai jau pranešė apie ketinimą trauktis iš pareigų. Kaip elgtis teisingiausia, nuomonėmis dalijasi Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Benediktas Juodka.

Audronius Ažubalis
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas

Vieša paslaptis buvo, kad Rusija pradeda domėtis valstybe iki jos pirmininkavimo ES likus dar metams. Ir visiškai nesvarbu, kuri tai būtų valstybė. Todėl nedraugiškų žvalgybų provokacijoms buvo būtina ruoštis – tam ruošiamasi nebuvo. Buvome naivūs, todėl dabar mokame tam tikrą kainą. Dėl reakcijos į incidentą – manau, kad ji buvo visiškai neadekvati. Mano manymu, geriausia reakcija būtų buvusi jokios reakcijos. Pažiūrėkime juk į kitų valstybių pavyzdį su "WikiLeaks" skandalais.

Ambasadorių atsistatydinimas, jei toks įvyks, bus tik padrąsinimas svetimoms žvalgyboms tęsti šią kampaniją. Pasiduodami tam spaudimui tampame labai lengvai kontroliuojami. Įdomu, kaip elgsis pats ministras, kai kitąkart bus pasiūlyta paviešinti jo paties telefoninį pokalbį? Ką jis tuomet sutiktų paaukoti, kad tokie įrašai, kompromatai žiniasklaidos nepasiektų?
Aš nematau dėl ko reaguoti – bet kurio iš mūsų privatų pokalbį paėmus, rasi ir juokelių, pašmaikštavimų, kurie viešai niekada neskambėtų. Įlįsta buvo į Užsienio reikalų ministerijos miegamąjį – galiu tik tiek pasakyti.

Kitas dalykas – kai ministras, paakintas kai kurių politologų reakcijos, bandė viešai pateisinti tą savo pasisakymą dėl pritarimo ambasadoriaus Artūro Žurausko sprendimui, esą negalima nereaguoti. Bet čia asmeninės gynybos tikslais visiems buvo parodyti išversti Lietuvos nacionalinio saugumo apatiniai.

Taip, sutinku, kad diplomatams reikia būti atsargesniems. Tuo metu, kai ėjau ministro pareigas, matydami nuolatinį susidomėjimą diplomatine tarnyba, ministerijoje uždraudėme naudotis net USB atmintinėmis, nes per jas labai nesunkiai gali būti skaitoma mūsų informacija, be to, primygtinai buvo reikalaujama kuo mažiau kalbėti telefonais, o bendrauti tik vadinamaisiais tuneliais – šifruoto ryšio kanalais. Manau, nuo to laiko saugumo priemonių turėjo patrigubėti.

Benediktas Juodka
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas

Kiekvienas reaguoja taip, kaip mano reikalinga. Užsienio reikalų ministerijos vadovai šiuo metu atlieka vertinimą, tad reikėtų palaukti išvadų. Seimo Užsienio reikalų komitetas vasarą, ne sesijų metu, paprastai nesirenka, todėl manau, kad reikia sulaukti visų pasiaiškinimų ir ministro išvadų prieš vertinant diplomatų veiksmus. Dėl ambasadorių sprendimo atsistatydinti – jie kelia sau labai aukštus moralinius reikalavimus. Na, gal skubėti taip ir nevertėjo, reikėjo palaukti visos įvykių analizės. Iš kitos pusės, tokio aukšto rango pareigūnai turėtų galvoti ką šneka, nesvarbu, kad tai daroma su senais pažįstamais, draugais, ir, be abejonės, prisiimti atsakomybę už pasakytus žodžius. Taigi, kiekvienas ambasadorius pats priima sprendimus, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Aišku viena – tų pokalbių fonas labai negeras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste. Vienas pagrindinių renginių bus lapkričio 28 ir 29 d. vyksiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Darome, darėme ir darysime labai daug, kad tos šešios Rytų partnerės artėtų į ES, ypač svarbus ir Ukrainos sutarties pasirašymas. O tarp visų tų valstybių buvo minima tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas, dėl kurių tuose pokalbiuose ir išsakyta nuomonė.

Ar ambasadoriaus pareiškimas yra naudingesnis Rusijai, ar tai parodymas Europai, kad mokame prisiimti atsakomybę, – man atrodo, yra abi pusės. Bet kaimynai naudojasi proga sumenkinti mūsų pirmininkavimo vaidmenį, nes pradžia buvo labai gera. Antra, mes neturime panikuoti, turime dirbti savo darbą. Trečia – reikia mažiau plepėti.

Ar reikėtų pranešti apie atsistatydinimą ir ambasadoriui Renatui Juškai – kol kas negaliu vertinti. Ambasadoriai žino galbūt daugiau nei mes, jie yra aukšto rango diplomatai, tad jie ir turėtų apsispręsti, kaip pasielgti geriausia.