Lietuvai nereikia dar vieno D. Trumpo

Už poros mėnesių darbus pradės 17-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė. Politinių partijų programose ateinančiam penkmečiui žadamas didesnis darbo užmokestis, daugiau darbo vietų ir solidesnės pensijos. Tokie tikslai yra laukti ir pageidautini, o daugelis iškeltų siekiamybių nėra iš fantastikos srities. Tačiau konkrečių priemonių, kurios leistų tų tikslų pasiekti, politinėse programose yra daug mažiau.

Siekiant tvaraus ir plataus masto pajamų augimo, kosmetinių reformų  neužtenka ‒ reikia kūrybinės destrukcijos. Kokios?

Nuo kiekybės prie kokybės

Daugelį švietimo problemų pagimdo neadekvatus finansavimas – maži auklėtojų, mokytojų ir dėstytojų atlyginimai. Tačiau taip yra ne dėl to, kad Lietuva švietimui skiria mažai lėšų – jos sudaro apie 5 proc. BVP ir nedaug skiriasi nuo pažangesnių ES šalių. Problema yra per platus mokyklų ir aukštojo mokslo institucijų tinklas, kuris visai nemažėja net abiturientų skaičiui susitraukus daugiau nei trečdaliu. Išskaidžius beveik adekvačias lėšas neadekvačiai dideliam gavėjų skaičiui, rezultatas tampa nepatenkinamas.

Deja, vien institucijų tinklo optimizavimas akimirksniu problemų neišspręs. Mokytojų ir dėstytojų atlyginimai gali padvigubėti, bet užtruks laiko, kol šios specialybės atgaus prestižą ir pritrauks daugiau pažangiausių absolventų, galinčių ir norinčių užsiimti ateities kartų ugdymu. Be to, turi keistis ir kokybiniai mokymosi ir studijų parametrai. Ikimokyklinis, mokyklinis ir universitetinis ugdymas dažnai inertiškas ir vis dar pagrįstas žinių perteikimų iš mokytojo mokiniui.

Daug sunkiau sukurti sistemą, kuri išugdytų kūrybingas asmenybes, galinčias identifikuoti ir spręsti nestandartines problemas, bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su kompiuteriais, suvokti, kad 21 amžiuje mokymasis yra nuolatinis procesas, nesibaigiantis nei su paskutiniu skambučiu, nei su universiteto diplomo gavimu. Tai lengviau parašyti, nei padaryti, bet daug ką galima begėdiškai – arba didvyriškai – tiesiog nukopijuoti nuo, pavyzdžiui, Suomijos.

Turi lieknėti, bet ne badaudamas

Panašaus pobūdžio lieknėjimas ir kokybinė transformacija turi įvykti ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose institucijose. Kaip ir švietimas, taip ir sveikatos apsauga Lietuvoje yra „nemokama“. Tačiau nemokamų pietų pelėkautuose yra ir nepakankamas didelių norų finansavimo rezultatas – šešėlinė ekonomika, neadekvatūs sveikatos apsaugos, teisingumo sistemos ir visų kitų viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai. Ir tai tik pirminė problema, kuri veda prie emigracijos, nepakankamo susidomėjimo valstybės tarnyba ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu – to ignoruoti nereformuojant viešojo sektoriaus nebeįmanoma. Jei valstybė neturi pakankamai išteklių tam, kad adekvačiai finansuotų visas pažadėtas paslaugas – o dabartinė situacija rodo, kad neturi – reikia atitolti nuo „visiems viskas nemokamai“ ideologijos, juolab kad ji veikia tik ant popieriaus. Viešųjų paslaugų kainos – jas teikiančių darbuotojų atlyginimų šaltinis – turi didėti, o šių paslaugų prieinamumas gali nesumažėti dėl naujų alternatyvių finansavimo formų ir šaltinių.

Valstybės valdymo automatizavimas

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje diegiama elektroninės valdžios koncepcija – viešųjų paslaugų kokybės ir priimamų sprendimų skaidrumo ir efektyvumo didinimas naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Pradžia gera, bet progresui erdvės dar labai daug. Siekiant sutaupyti finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, beveik viskas gali ir turi vykti elektroninėje erdvėje. Nuo prašymo keisti žemės paskirtį ar gauti statybų leidimą iki paraiškos dalyvauti viešajame pirkime ar pretenduoti į ES paramą.

Kitas šios reformos žingsnis ir dimensija yra įvairių sprendimų priėmimo kompiuterizavimas ir automatizavimas. Didėjanti kompiuterių skaičiavimo galia ir tobulėjantys algoritmai pastarąjį dešimtmetį pradėjo atlikti daugybę funkcijų, kurios anksčiau buvo pavaldžios tik žmogaus smegenims. Mašinos valdo transporto priemones, optimizuoja gamybos procesus, surenka ir analizuoja duomenis, parenka optimalią gydymo programą, išduoda kreditus, mokosi ar priima daugybę kitų sudėtingų sprendimų. Dirbtinis intelektas taupo išteklius, didina efektyvumą ir atveria naujas galimybes daugelyje gyvenimo sričių. Deja, valstybės valdyme jis dar neatrastas.


Šiame straipsnyje: Lietuvaekonomikapolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Beveik visose Europos šalyse JAV,Kanadoje yra progresiniai pajamų mokesčiai-iki 45 proc. Vokietijoje,UK,50 proc. Austrijoje,Izraelyje,60 proc.-Danijoje ir t.t. O Lietuvoje uždirbus 1000 eurų ir 100000 eurų per mėnesį mokamas tas pats 15 proc. pajamų mokesčio tarifas- Europos šalyse nuo 100000 eurų pajamų būtų sumokėta 3-4 kartus daugiau PM,negu Lietuvoje. Bet gerb. straipsniuo autorius apie tai-nei žodžio.

tam ...vargsas kestas... ...isvadas apie Kesta

tam ...vargsas  kestas... ...isvadas  apie  Kesta   portretas
matomai raso super patrijotas -varijotas lansbirkiniu konservatlybersosu gaujos sunelis neaiskios orentacijos variuga -aferiuga ...kuriam dabar lietuvoj gera nes sie tautos padugnes ,,, issikovojo ,,,visos tautos rankomis sau laisve... von skreply y buda prie tvartelio....

Vargšas Kęstas pabėgusio savo protelio ieško Čilėje

Vargšas Kęstas pabėgusio savo protelio ieško Čilėje portretas
Tai vargšas nusenęs žmogelis – okupacijos laikų liekana. Visą laiką sąžiningai tarnavo sovietų represinėse struktūrose. Negailėdamas jėgų kovojo su Sovietų Sąjungos priešais, naikino ir trėmė visus, netikinčius šviesiu komunizmo rytojumi. Vykdė ir viršijo Komunistų partijos iškeltus penkmečio planus. Visas sovietines šventes šventė negailėdamas sveikatos. Nenuostabu, kad žmogelis prieš laiką susidėvėjo ir psichiškai, ir fiziškai. Dabar prisiduria pragyvenimui, rašydamas komentarus, liaupsinančius fašistinę Kremliaus milijardierių kliką ir keikiančius Lietuvą. Nebesupranta žmogelis apie ką straipsnyje rašoma, todėl jo komentarai ne į temą. Kadangi apmokama pagal žodžių kiekį komentare, visada gale prirašo „Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika“. Taip žmogelis beveik trečdaliu pasididina savo komentarą. Dėl protinio neįgalumo tą patį komentarą kartoja po daugeliu straipsnių. Šio nukvakusio žmogelio pezėjimas – Kremliaus demagogijos atkartojimas.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių