Lenkų rinkimų akcija – Lietuvos politinės sistemos veidrodis?

Jeigu kas nors prieš dvejus metus būtų pasakęs, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bus gundoma vienu metu formuoti valdančiąsias daugumas Seime ir Vilniaus miesto taryboje, būtų sulaukęs pasiūlymo jei ne pasitikrinti psichinę sveikatą, tai jau bent ją patausoti. Ramūno Karbauskio ir Valdemaro Tomaševskio gilėjantį bendradarbiavimą gal kas nors ir galėjo prognozuoti, bet Remigijaus Šimašiaus ištiesta ranka lenkų partijai tapo didžiule staigmena.

LLRA niekada nebuvo mūsų šalies politinio gyvenimo nei pagrindine, nei antraeile aktore. Nacionalinio transliuotojo atstovai – o ką jau kalbėti apie komercines televizijas - retai kviečiasi LLRA parlamentarus ar savivaldos veikėjus į eterį. Pietryčių Lietuvos klausimų svarstymas dažniausiai vyksta nedalyvaujant lenkų politinės organizacijos nariams.

LLRA įvaizdis smarkiai krito, kai buvo sustabdyta koalicija su socialdemokratais ir Darbo partija. Politinis elitas tada sutarė, kad tai nepatikimas ir neprognozuojamas partneris. V.Tomaševskio pasirodymas su Georgijaus juostele Antakalnio kapinėse gegužės 9-osios iškilmių metu nubraukė šios politinės jėgos rimtą vertinimą tarp pagrindinių Lietuvos politinių aktorių.

Sunku pasverti, kas Lietuvos saugumui padarė didesnę žalą – kitų tradicinių partijų lyderiai ir veikėjai, kurie daug metų nepakankamai rūpinosi šalies krašto apsauga, energetiniu saugumu, pataikavo „Gazprom“, ar vietiniai lenkų politikai, kurie atvirai remia Rusijos agresiją Ukrainoje ir tiesia kelią į valdžią Lietuvoje proputiniškiems vietinio Rusų aljanso atstovams. Jei Lietuvos verslo grandai gali rūpintis savo interesais Kryme, juk neuždrausi parlamentinės partijos atstovams ir jų koalicijos partneriams iš rusų tautinės mažumos žavėtis Vladimiro Putino vykdoma politika. Visgi politinio barometro rodmenys veikia LLRA nenaudai, kol nebus aiškiai atsisakyta proputiniško flirto.

Minčių kyla visokių ir Lenkijos-Lietuvos dvišalių santykių plotmėje. Lenkų rinkimų akcija išaugo suklestėjo Varšuvoje valdant premjerui Donaldui Tuskui, kai užsienio reikalų ministro pareigas ėjo Radoslawas Sikorskis. Būtent tada, kai buvo paskelbta apie tarpvalstybinių santykių užšaldymą, V.Tomaševskis ir jo bendrapartiečiai buvo vieninteliu tiltu tarp Vilniaus ir Varšuvos. Remiantis LLRA ir jos satelito Lietuvos lenkų sąjungos teikiamais duomenimis buvo formuojama Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu.

Aršiausi Varšuvos liberalai aiškino, kad jie kovoja už lenkų tautines mažumos Lietuvoje teises, o šių teisių užtikrinimo garantas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Ir nieko nepadarysi, kad rinkimuose dalyvauja su Kremliaus šalininkais, nes pagal Lietuvos rinkimų įstatymą tai vienintelis kelias vietos lenkams patekti į parlamentą, tvirtino Varšuva. Tuo pačiu buvo nutylima, kad tik kas antras Lietuvos lenkų bendruomenės narys balsuoja už LLRA, tokiu būdu ji gali surinkti nuo 3 iki 3,5 proc. Lietuvos rinkėjų balsų.

Negalima nepastebėti, kad lenkų partijos vidus stipriai nesiskiria nuo kitų politinių organizacijų „virtuvės“. Ar visose partijose patriotiniai lozungai sutampa su darbais? Toli gražu. Pirmininko autoritarizmas, partinis siautėjimas valdomose kaimo savivaldybėse, senbuvių dominavimas ir jaunimo nustūmimas į pakraštį – ar tai ne daugelio partijų skaudžios vietos? Tuo pačiu kovos su korupcija fronte lenkų partija atrodo net geriau už kai kuriuos stambesnius Lietuvos politinės scenos aktorius.

Jeigu tokios partijos nebūtų, pagrindiniai Lietuvos politiniai lyderiai ją sukurtų. Nenoras priimti į savo gretas kitos tautybės arba kitakalbių veikėjų, akių užmerkimas į Rytų Lietuvos socialines problemas, bendrojo lavinimo mokyklų lenkų ir rusų dėstomąja kalba ignoravimas Vilniaus mieste, kovos su „w“ raidele, nesėkmingas, korumpuotas žemės gražinimo procesas – visa tai turi įtakos V.Tomaševskio elektorato augimui. Galiausiai Lietuvos savivaldos modelis, dėl kurio pakeitimo net nėra diskutuojama, lemia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija puikiai karaliauja keliose savivaldybėse netoli Vilniaus.

Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos oponentai, neskubėdami pažiūrėti į politinį veidrodį, dažnai džiūgauja į kokias pinkles papuolė šios partijos, ieškodamos susitarimo su V.Tomaševskiu. Tuo tarpu pastarasis neskuba kurti formalių koalicijų, o net jeigu prie to prieitų, šis bendradarbiavimas nebus ilgalaikis.

Lenkų partijai labiau apsimoka būti Lietuvos politinės sistemos auka, engiamu politiniu aktoriumi, kuris gali bent kada pasibelsti į Varšuvos patriotų duris. Be to, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai – jau ne už kalnų. Kas pasakė, kad veikimas opozicijoje yra blogai ir nepelninga? Svarbiausia - išlikti politinėje scenoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Varis

Varis portretas
Slykstu stebeti ta partiju kova uz vieta prie lovio.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    8
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių