Lenkija dar neprarasta?

„Kokia vis dėlto užnuodyta Lenkijoje atmosfera, – rašė Lidvigshafeno prie Reino laikraštis „Rheinpfalz“, – rodo tai, kaip partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, artėjant antrai valandai nakties, Seime šturmavo podiumą ir leido laisvai išsilieti susikaupusiems savo jausmams.

Ogi, jo žodžiais, opozicijoje pilna išdavikų, žudikų, šunsnukių. Tai toks neapykantos proveržis, kuris visą valstybės institucijų pertvarką apnuogina  kaip vieno vienintelio vyro keršto žygį. Dėl to ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir su Europos Sąjunga joks protingas dialogas nebeįmanomas.“

Nemažiau aštriai pasisakė ir pačios Varšuvos „Rzeczpospolita“, anot kurios „Teisės ir teisingumo partijos vadovas, Kaczynskis, yra Trečiosios Lenkų Respublikos duobkasys“. Tada dienraštis pacitavo šiuos pono Jaroslawo žodžius:

„Neimkite mano žuvusio brolio į savo išdavikiškas lūpas, jūs jį sunaikinote ir nužudėte, jūs esate niekšai“. Šitie žodžiai įeis į istoriją. Dabar opozicija galės teigti – J. Kaczynskiui visai nerūpi valstybinių struktūrų reforma, jam esmė tik asmeniškai atkeršyti už brolio tragišką mirtį.

Galima suprasti, kad jis reaguoja emocingai, kai kalba sukasi apie jo brolį, vis dėlto tokių jo žodžių tai nepateisina. Kadaise broliai Kaczynskiai norėjo geresnės ir teisingesnės Lenkijos – „Ketvirtosios Lenkų Respublikos“.

Tačiau nūnai jų partija perima viešųjų institucijų kontrolę ir paverčia jas savo pačių karikatūromis.“

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „tokia Lenkija, kokia ji šiandien atrodo, turbūt neturėtų šansų įstoti į Europos Sąjungą. Tačiau šiam klubui ji jau priklauso, o kol kas Europos Sąjunga gana bejėgiškai reaguoja į tai, kaip ten į kapus nešama teisinė valstybė.

Neimkite mano žuvusio brolio į savo išdavikiškas lūpas, jūs jį sunaikinote ir nužudėte, jūs esate niekšai.

Kadaise lenkai kėlė nuostabą, kaip jie savo taikiu pasipriešinimu prisidėjo prie komunistinės eros buvusiame rytų bloke galo. Šiandien dešiniųjų nacionalistų vyriausybė tam tikra savo vykdoma kontrrevoliucija vėl pastato atvirumo pasiekimus po klaustuko ženklu.

Vis dėlto Lenkija dar neprarasta. Tačiau piliečiai – panašiai kaip ir niūriais komunistų diktatūros laikais – turės padėti sau patys. Galimybės sustabdyti atkritį į autokratiją lieka nepažeistos, juk dešiniųjų nacionalistų Lenkijoje niekada nepalaikė gyventojų dauguma.“

Ispanijos konservatorių minčiai atstovaujantis laikraštis „Mundo“ kaip tik iš Briuselio pareikalavo, kad šis „Lenkijos krypimą nuo kurso sustabdytų. Vokietijos kanclerė A. Merkel jau pareiškė, kad ji vyksmą kaimyninėje šalyje atidžiai stebi. O Europos Komisija Varšuvai pateikė ultimatumą, nes jai įgriso įžūlumai ir  išpuoliai prieš nuomonių laisvę.

Briuseliui privalu bandyti užkirsti kelius Lenkijos nuslydimui autoritarinės valstybės link. Pirma dėl to, kad tai sukeltų rimtą pavojų teisinei valstybei, o antra dėl to, jog numatoma reforma, jeigu tokia būtų įgyvendinta, reikštų neraminantį ir pavojingą precedentą Europos Sąjungoje“, – teigė Madrido dešiniųjų dienraštis.

Anot Nyderlandų laikraščio „Volkskrant“, „konfliktų tarp Rytų ir Vakarų Europos vis daugiau. Kas savaitę įvyksta jei ne grasinimo išsakymas ar bausmės paskelbimas, tai susikovimas žodžiais. Ir visada dėl principinių klausimų, pvz., teisėjų nepriklausomumas, universitetų autonomija, pabėgėlių priėmimas.

Europos žemyne ryškėja nauja lūžio linija. Trečiadienį Europos Komisija įspėjo, kad Lenkijoje bus sunaikinta teisinė valstybė, jeigu vyriausybė įgyvendins savo ketinimą teisėjus pajungti politinei kontrolei. Briuselis netgi grasina Lenkijos narystės Europos Sąjungoje teisių susilpninimu.

Ir čia ne tik apie Lenkiją. Pradėtas procesas ir prieš Vengriją, kadangi jos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nori apriboti nevyriausybinių organizacijų ir universitetų finansavimą užsienio pinigais“.

„Be to, Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos atsisakymo pas save priimti bėglius panašia apimtimi kaip ir kitos ES šalys narės“, – rašė Amsterdamo dienraštis.

„Ketvirtadienį vakarą Varšuvoje dešimtys tūkstančių žmonių ir vėl protestavo prieš konservatyviųjų nacionalistų vykdomą teisinės sistemos reformą“, – penktadienį pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.

Jis tęsė: „Prieš prezidento rūmus apie 50 tūkstančių demonstrantų ragino valstybės vadovą Andrzejų Dudą vetuoti parlamento priimtą Aukščiausiojo teismo pertvarką, kurioje opozicija įžvelgia grėsmę teisėsaugos nepriklausomumui.

Varšuvoje skanduodami demonstrantai reikalavo laisvos europietiškos Lenkijos. Panašios manifestacijos vyko ir Poznanėje bei Krokuvoje,

Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente pirmininkas, Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU) narys Manfredas Weberis pasisakė už Lenkijos balso teisės Europos Sąjungoje sumažinimą, jeigu Varšuvos valdžia atkakliai laikytųsi savo numatytos teisės sistemos reformos.“

Diuseldorfe leidžiamas verslo dienraštis „Handelsblatt“ ketvirtadienį vis dėlto pastebėjo, jog „Europos Komisija savo aštriausio ginklo dar nesigriebė, o tai būtų Europos Sąjungos sutarties septintojo straipsnio taikymas, kuris Lenkijai galėtų baigtis balso teisės Europos Sąjungos Taryboje  atėmimu.“

„Tačiau tam reikėtų visų kitų 27 ES šalių narių vienbalsio pritarimo. Vengrijos premjeras V. Orbanas jau aiškiai pasakė, jog jis nepritars. Kitų vyriausybių vadovai tyli, tarp jų ir Vokietijos kanclerė. Taip, Angela Merkel kritikavo „lenkų neapsakomą elgesį su teisine valstybe“, tačiau tai dar nereiškia, kad ji palaikys septintojo straipsnio taikymą Lenkijai“, – rašė Vokietijos „Handelsblatt“.