Latvijos rinkimų galvosūkis

Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp iš pažiūros atsitiktinai išbarstytų taškų, kol pasirodydavo figūros, fonas ir kitos detalės. Jeigu viskas būdavo padaryta teisingai, joks taškas nelikdavo nesujungtas, o kiekviena linija būdavo paveikslėlio dalis.

Tačiau žaidimas „sujunk taškus“ yra prastas tikrų piešimo įgūdžių pakaitalas, kai į kažką atidžiai žvelgi ir mėgini perteikti popieriuje esminius bruožus. Užuot mėginus suprasti painią Latvijos politiką ir neaiškius rinkimų rezultatus, užsienio žurnalistams – ypač tiems, kas apie šią šalį žino mažai arba apskritai nieko nenutuokia – pasirodė lengviau kurpti tokias antraštes kaip „Latvijos rinkimų rezultatai – perspėjimas dėl ES krizės, prorusiškai partijai užsitikrinus sėkmę“. Taip parašė vienas rėksmingas Britanijos bulvarinis laikraštis – „Daily Express“.

Tačiau rimti naujienų leidiniai, turėję būti išmintingesni, irgi buvo suklaidinti. Pavyzdžiui, „The New York Times“ antraštė skelbė „Latviją užliejusi populistinė banga per rinkimus iškėlė prorusišką partiją.“ Iš tikrųjų ta „prorusiška“ partija – „Santarvė“ – palyginus su ankstesniais rinkimais, prarado vieną vietą ir 43 tūkst. balsų. „The London Times“ (kur, būsiu visiškai atviras, rašau straipsnius vienai savaitinei skilčiai), paskelbė: „Prorusiška partija ketina perimti valdžią per Latvijos rinkimus.“

Šios antraštės tikrai kai kurių žmonių įsivaizduojamą dabartinės Europos politikos pagrindinį naratyvą – kad populistai kyla, o Rusija visur rezga piktavališkas operacijas. Iš tikrųjų tokių tendencijų esama. Tačiau jos pasireiškia ne visur.

Visų pirma „Santarvė“ nelaimėjo rinkimų ir toli gražu neperima valdžios. Pagal daugiapartinę sistemą, pagrįstą proporciniu atstovavimu, būti didžiausia partija nebūtinai reiškia, kad formuosi vyriausybę. Keliomis savaitėmis anksčiau panašiai nutiko kitapus Baltijos jūros, kai prieš imigrantus nusistačiusi Švedijos demokratų partija iš tikrųjų nesugebėjo per rinkimus pasiekti didelės pažangos, kokios ji tikėjosi. Tačiau tai nesutrukdė šiaip jau nuovokiam Izraelio laikraščiui „Haaretz“ parašyti: „Rinkimai Švedijoje: neonacių šaknų turinti partija įgijo „padėtį diktuojančios“ statusą, bet valdžios negavo.“

Šie iškraipymai yra dar labiau sustiprinami vieno vietos veiksnio: žmonių, turinčių vilties, kad bauginimas jiems atneš politinių dividendų. Kadenciją baigiantis Latvijos premjeras Maris Kučinskis sakė, kad koalicija, vadovaujama „Santarvės“ (gavusios beveik 20 proc. balsų ir išties tapusios didžiausia partija naujojoje Saeimoje“), reikštų “Latvijos nuostatos Europos Sąjungos ir mūsų saugumo reikalų atžvilgiu radikalų pokytį, ir tai, manau, yra labai pavojinga“.

Juk jis turėjo tai pasakyti, ar ne? Jis prarado daug balsų ir nori likti valdžioje. Jo partija, kaip ir visi Latvijos konservatoriai ir centristai, suinteresuoti pabrėžti pavojus, galinčių iškilti jų varžovei atėjus į valdžią.

Aš asmeniškai manau, kad „Santarvė“ nėra pasirengusi vadovauti Latvijai, kol ji nėra pareiškusi aiškaus palaikymo Ukrainai. Jeigu ši partija būtų truputį ryžtingesnė ir atsikratytų savo ryšių su prokremliškomis jėgomis, ji galėtų atsidurti vyriausybėje. Panašiai nutiko daugmaž panašiai jėgai kaimyninėje Estijoje – Centro partijai, nuo 2016 metų vadovaujančiai koalicinei vyriausybei. Jos valdymo laikotarpis nebuvo įspūdingas, bet Estija išlieka itin tvirta Europos Sąjungos ir NATO narė.

Pagrindinė problema yra ne Latvijos politika – šalyje galiausiai bus sudaryta vyriausybė, nors neabejotina, kad skambės balsingi skundai ir pražūties pranašystės. Tikroji problema – kad panikos kupinas padėties nušvietimas gali formuoti neįsigilinusių asmenų nuomonę ir padaryti realios žalos. Jeigu pašaliečiai pradės tikėti, kad Latviją valdo prorusiški populistai, jie gali pamanyti, kad ši šalis tapo nepatikimesnė sąjungininkė. Ir tai, be abejo, labai patiktų Kremliui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Turi problemų mūsų “braliukai” latviai

Turi problemų mūsų “braliukai” latviai  portretas
Siekdami nutautinti latvius, sovietiniai okupantai į Latviją atkėlė ir apgyvendino daug Kremliui ištikimų rusų kolonistų. Kolonistai dabar kelia sumaištį ir stengiasi parengti Latviją naujai rusų okupacijai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    16
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių