L.Andrikienė: ko paklausti A.Lukašenkos

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A.Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Tai taip pat vienas iš pirmųjų A.Lukašenkos vizitų į Europos Sąjungos (ES) šalį po to, kai praėjusių metų spalį ES atšaukė nuo 2006 m. kovo 30 d. galiojusį draudimą Baltarusijos prezidentui ir kitiems aukštiems pareigūnams įvažiuoti į ES teritoriją.

Minėtas draudimas bei kitos priemonės, tokios kaip Baltarusijos valdžios atstovų banko sąskaitų užšaldymas ar politinio dialogo nutraukimas buvo taikomos  baudžiant Baltarusijos valdžią už rinkimų klastojimą, politinės opozicijos persekiojimą, kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Negalima nepastebėti tam tikrų teigiamų poslinkių Baltarusijoje: iš kalėjimų paleisti politiniai kaliniai, parlamento rinkimų kampanijos metu kiek laisviau galėjo reikštis opozicijos atstovai. Į šiuos poslinkius sureagavo ir ES, atnaujinusi politinius kontaktus su Baltarusijos valdžios atstovais, pakviesdama Baltarusiją dalyvauti ES Rytų partnerystės politikoje.

Su Baltarusija būtina bendradarbiauti visose srityse ir visais lygmenimis, ne tik su politinės opozicijos ar pilietinės visuomenės atstovais, bet ir su oficialiuoju Minsku. Tačiau bendradarbiavimas negali būti plėtojamas bet kokia kaina.

Esu įsitikinusi, kad Baltarusijos prezidentui viešint Lietuvoje turėtume aptarti bent tris svarbiausius dalykus.

Pirma: bendradarbiavimas ekonomikos, verslo, prekybos, energetikos srityse reikalingas ir naudingas abiem šalims. Jį gerokai palengvintų ir pastūmėtų pirmyn ekonominės reformos, ryžtingas verslo aplinkos gerinimas Baltarusijoje. Baltarusija turėtų daug ryžtingiau žengti ekonomikos liberalizavimo keliu. Valstybinių įmonių privatizavimas, kuriam vadovauja prezidentas A. Lukašenka, turėtų būti skaidrus ir vykdomas laikantis tarptautinių normų ir taisyklių.

Pareiškimai, kad privatizuojamų įmonių akcijos yra prezidento seife, tik dar kartą pademonstruoja, kad Baltarusijoje negalioja įstatymo viršenybės principas, kad prezidentas yra aukščiau įstatymo. Demokratiniame pasaulyje tokie dalykai nepriimtini ir nesuprantami. Be to, privataus kapitalo suvaržymai pirmiausiai kenkia pačios Baltarusijos žmonių gerovei, kadangi Baltarusijos nepasiekia užsienio investicijos, prarandamos potencialios darbo vietos, užkertamas kelias papildomoms verslo finansavimo galimybėms, Baltarusijos gaminiai praranda užsienio rinkas.

Antra: 2010 m. pabaigoje Baltarusijoje turėtų vykti prezidento ir vietos savivaldos rinkimai. Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos interesas - pasiekti, kad tie rinkimai atitiktų tarptautines normas ir standartus, būtų lygūs, laisvi ir sąžiningi. Būtent tokie rinkimai paskatintų daug platesnį ir efektyvesnį ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą visose srityse. Nereikia pamiršti, kad nors praėjusiuose parlamento rinkimuose ir buvo mažiau suvaržymų, dabartiniame parlamente vis dar nėra nė vieno opozicijos atstovo.

Trečia: Viktor Gončar, Anatolij Krasovskij, Dmitrij Zavadskij, Jurij Zacharenka - tai vardai, kurių neturėtų nutylėti Lietuvos vadovai Baltarusijos prezidento akivaizdoje. Rugsėjo 16-ąją sukaks lygiai dešimt metų, kai buvo pagrobti buvęs Baltarusijos vicepremjeras, parlamento vicepirmininkas, buvęs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktor Gončar, taip pat verslininkas Anatolij Krasovskij. Jų dingimo aplinkybės vis dar neištirtos, jų, taip pat ir televizijos operatoriaus D. Zavadskij, buvusio Vidaus reikalų ministro J. Zacharenkos likimai nežinomi, nusikaltimų vykdytojai ir užsakovai nenubausti.

Baltarusija ir Lietuva - kaimynės. Mus sieja istoriniai, kultūriniai, ekonominiai, pagaliau - giminystės ryšiai. Todėl Lietuva turėtų siekti sukurti palankesnes sąlygas šiems ryšiams plėtotis. Viena iš tokių priemonių - Šengeno vizų Baltarusijos piliečiams kainos sumažinimas. Šengeno viza, kainuojanti 60 eurų, daugeliui baltarusių - per brangus malonumas. Rusijos piliečiams Šengeno viza kainuoja perpus pigiau. Todėl Lietuva turėtų dėti visas pastangas ir įtikinti ES partnerius vizų kainas peržiūrėti. ES tikrai nenukentėtų, jei Baltarusijos piliečiai Šengeno vizas įsigytų už savikainą, tarkime, 5 eurus.

Kita vertus, politiniu lygiu turėtume laikytis principingos ir vertybėmis grįstos pozicijos. Šiuo metu yra per anksti ir būtų klaida Baltarusiją pripažinti legitimia ir visaverte ES partnere. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Beieškant vaizduotės prasmės
    Beieškant vaizduotės prasmės

    Vienoje interneto svetainių aptikau teiginį: "Vaizduotė – tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas." Iki šiol maniau, kad vaizduotė yra paslaptingas žaidimų laukas, kurį kontroliuoju aš, o po Kauno fotografijos galeri...

    1
  • „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija
    „Brexit“ ir suvereniteto susigrąžinimo iliuzija

    Briuselyje vyksta tradicinis Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovų susitikimas. Kaip kvietime į jį pastebėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, tai pirmas po ilgesnės pertraukos ne krizės sąlygomis vykstantis s...

  • Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame
    Giliai įkvepiame ir iškvepiame, atsipalaiduojame

    Mieli kolegos, diskutuojame, ar reikia mums Lietuvos sveikatos mokslų universiteto saulės. Įrodyta, kad priimant svarbius sprendimus svarbu būsimų įvykių vizualizacija. ...

  • Apskaičiuota avantiūra
    Apskaičiuota avantiūra

    Pinigai mėtėsi po kojomis, bet niekas jų nepakėlė. Kol galiausiai kuklaus provincijos krepšinio klubo vadovai nutarė surizikuoti. Ėmė ir pasiūlė sutartį skandalingiesiems broliams Ballams. Jau pirmosiomis dienomis ėmė aiškėti, kad t...

  • Piliakalnių vargai dėl kirčio
    Piliakalnių vargai dėl kirčio

    Naujosios sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį pasiūlė pakeisti daugiau kaip 10 metų galiojusias ankstesnės komisijos rekomendacijas ir kai kurių žodžių kirčiavimą. Pavyzdžiui, geriau kirčiuoti nebe hèrcogienė ar...

    1
  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    4
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
Daugiau straipsnių