Kvailybė pakelta galva lipa ant bačkos

Politika ir diskusijos yra du neatsiejami dalykai. Štai po Seimo rinkimų valstiečių bosas Karbauskis paskelbė, kad padidintu tarifu apmokestins visus lietuvius, kurie uždirba bent 1000 eurų, ir jau dvi savaites Lietuva ginčijasi, ar galima laikyti turtuoliu žmogų, uždirbantį mažiau nei siekia kai kurių ES šalių bedarbio pašalpos.

Nemažai žmonių įsitikinę, kad tūkstantį uždirbantis žmogus jau yra turtuolis. Tačiau kad ir kaip keistai tai skambėtų, vis dėlto tai yra politinė diskusija dėl mokesčių. Ir negali pykti ant žmonių, kuriems tūkstantis – labai daug. Jei žmogus gauna tik minimalią algą arba išvis neturi darbo, jam ir 500 eurų gali atrodyti pasakiškai daug.

Tačiau ar viską, dėl ko pastaruoju metu ginčijamasi, galima laikyti politine diskusija?

Dar prieš pusmetį vyko arši diskusija dėl Vijūnėlės dvaro savininko, Druskininkų mero R. Malinausko tvoros, kuria jis apsitvėrė ir gabalą valstybinės žemės. Supykęs meras su visu Druskininkų skyriumi pasitraukė iš Socialdemokratų partijos. Kuo baigėsi diskusija?

Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė, kad merui R. Malinauskui jo paties tvora netrukdo. Prisimenate pasaką apie Batuotą Katiną. Taigi. Jei žemė valstybės, ji ir markizo R. Malinausko.

Tiek žiniasklaidoje, tiek feisbuke nerimsta diskusijos dėl Seimo Sveikatos komiteto pirmininke paskirtos valstiečių mokslininkės A. Širinskienės disertacijos.

Veikale, už kurį Seimo narė gavo daktaro laipsnį, ji teigė, kad AIDS yra ne tik liga, bet ir šiek tiek Dievo bausmė, tvirtino, kad „išlikti moraliam yra kur kas svarbiau nei išlikti gyvam“, o naudodami kontracepciją, tarkim, prezervatyvus, net vyras ir žmona parodo, kad jie „nebemyli vienas kito“.

Ar galime šią diskusiją vadinti politine? Kodėl ne, bet kita diskusija su šia valstiečių mokslo saule ir jos gerbėjais, matyt, turėtų vykti dėl to paties, kaip ir XVII a. Katalikų Bažnyčios diskusija su Galileo Galilei. Kaip žinoma, popiežininkų pusė tuomet daugiau nei įtikinamai reikalavo, kad astronomas pripažintų, jog Saulė sukasi apie žemę.

Jau minėtas R. Karbauskis prieš kelias dienas, sekdamas jei ne Lysenka, tai Makarenka, pareiškė, kad „tautiniais drabužiais apsirengęs vaikas visai kitaip vertina aplinką“, o tarp tų lietuvių, kurie skriaudžia gyvūnus, „absoliuti dauguma yra miesto žmonės, o ne kaimiečiai“.

Kvailybė taip drąsiai Lietuvoje dabar lipa ant bačkos, kad stebėtis reikėtų nebent tuo, kad dar yra žmonių, besistebinčių kvailybe. Tačiau yra dalykų, kurie gali būti blogesni ir už kvailybę. Taip atsitinka, kai politikai, užuot priėmę sprendimą, bando bailiai slėptis už politinės diskusijos.

Taip atsitiko vakar Vilniuje, kur  miesto savivaldybė surengė diskusiją „Ar reikėtų pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą?“ Savivaldybė paskelbė, kad diskusija rengiama, „visuomenėje kilus ginčų dėl Škirpos alėjos pavadinimo“.

Ką gali pakeisti tokia politinė diskusija, be to, kad Lietuvai, kaip europinei valstybei, užtrauks tik dar didesnę gėdą? Nejau XXI a. Vilniuje, kurio pakraštyje yra masinė Panerių kapavietė su visais čia sušaudytais miesto žydais, vis dar reikia diskutuoti, ar blogas tik tas antisemitas, kuris pats šaudė nekaltus žmones, ar tokie pat gali būti ir jų įkvėpėjai?

Daugiau nei absurdiška rengti tokią politinę diskusiją. Pulkininkas K. Škirpa savo kelią pradėjo kaip didvyris – jis buvo pirmasis savanoris, o vėliau ambasadorius Berlyne. K. Škirpa amžiams būtų likęs mūsų didvyriu, jei nebūtų tapęs antisemitizmu susitepusio Lietuvos Aktyvistų Fronto, kvietusio susidoroti su žydais, vadovu.

Jokia politinė diskusija negali paneigti šio fakto. Kaip ir kitų tokių faktų mūsų skaudžioje XX a. istorijoje.

Vilniaus meras R. Šimašius, užuot priėmęs sprendimą pakeisti gatvės pavadinimą, slepiasi už politinės kelių miesto sepcialiai atrinktų žmonių diskusijos. Taip įveldamas XXI a. Lietuvą į dar vieną gėdingą konfliktą. Tiek su mūsų pačių istorija, tiek su vertybėmis, kurias pasirinko Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą ir NATO.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jhr

jhr portretas
Raminkis, Valatka, pradėk dirbti Tėvynei Lietuvai, o ne jos dergėjams...

Anonimas

Anonimas portretas
na jei su ironija ....tai valkatijniu neolyberastu korifejuj proPEsoroj reiketu primint , ..kad lietuva su 18% balsu ir su 24% balsu nuo visos tautos [dar tuo metu neissilaksciusios] NESTOJO NEI Y ES ,NEI Y NATO ,o buvo lansbirkiniu konservatKGB-esniku stukaciu ir lyberastu pagalba INKORPORUOTA Y ES IR NATO PRIESTARAUJANT LIETUVOS KONSTITUCIJAI IR TAUTOS VALIAI

jie

jie portretas
nenuilstantis bet kokios VALDŽIOS nesusitaikelis
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių