- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Didysis imunologas Nobelio premijos laureatas Johnas Franklinas Endersas turbūt nė didžiausiame košmare negalėjo susapnuoti, kad vieną dieną civilizuota žmonija atmes jo bei kolegų pasiekimus ir mokslo pažangą iškeis į viduramžių tamsumą. Ligos, nuo kurių dar prieš kelis dešimtmečius net ir ne vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse kone kiekvienoje šeimoje mirdavo po vaiką, kurios jau seniai laikytos nugalėtomis, grįžta nauja jėga.
Dar baisiau tai, kad jas sugrąžina ne kokia force majore, ne Sibiro toliuose atitirpusio mamuto ląstelės, bet karta, kuriai organų persodinimas tapo kasdienybe, kuri geba valdyti už tūkstančių kilometrų esančius objektus ir net rengiasi turistauti kosmose. Dėl tymų protrūkio kur nors Mozambike ar Filipinuose – teatleidžia tenykščiai žmonės skaudžią realybę – mums, mėlynakiams nuo Baltijos jūros, galvą ne itin tesopėtų. Tačiau, kai tymų iškankinti vaikai ir suaugusieji užplūsta ligonines Kaune ar Klaipėdoje, beprotybės mastelis atsiskleidžia visu savo grožiu.
Kai tymų iškankinti vaikai ir suaugusieji užplūsta ligonines Kaune ar Klaipėdoje, beprotybės mastelis atsiskleidžia visu savo grožiu.
Epidemiologai neabejoja: už pavojingo ypač lengvai plintančio viruso sugrįžimą atsakomybė tenka vadinamiesiems antiskiepininkams. Jų gretos Lietuvoje dar nėra tokios ekstremaliai gausios kaip kur nors Vokietijoje, tačiau atsakomybės stoka mūsiškiai nenusileidžia. Ir jei kol kas jie labiau panašėja į ortoreksijos kankinius, matant, kad jų užtarėjų esama net Seime, tik laiko klausimas, kada pas mus it kokioje Varšuvoje tūkstantinės minios reikalaus laisvės nesiskiepyti – tiksliau, teisės užkrėsti kitus. Todėl geriausia, ką gali padaryti dar ši vyriausybė, – nepasikliauti piliečių sąmoningumu ir skiepus nuo mirtinų ligų padaryti privalomus. Ne, sveikatos švietimo, apie kurį dažnai kalbama ir tymų atveju, nereikėtų ignoruoti. Tik kreipti jį kita tema: Vakarų Europoje kaip antihipsteriškas judėjimas radosi mada praustis nenaudojant higienos priemonių, net muilo. Žiū, vienądien bus nebemadinga ir rankas plautis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
