Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą?

Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių. Nieko nuostabaus – beveik visose šalyse daugiau nei penktadalį laimės jausmo lemia būtent finansinė gerovė, šiuo atveju matuojama kaip vienam gyventojui tenkantis BVP.

Tiesa, BVP vienam gyventojui yra netobulas rodiklis, nes jis nedaug pasako apie gyventojus, beveik visai neparagaujančius šalies ekonominio pyrago. Vis tik pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai bei mažėjusi pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų prisidėjo prie nemažos dalies gyventojų didėjančio laimės jausmo.

Tačiau, priešingai nei prieš metus, Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai rodikliai. Rodiklis „socialinė parama“ matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į 20 vietą ir lenkia beveik visas Vakarų Europos šalis, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių. Žinoma, čia galima ne tik pasidžiaugti, bet ir įtarti, kad dėl silpnokos valstybės socialinės apsaugos sistemos  neretai belieka pasikliauti artimaisiais.

Deja, pagal du rodiklius Lietuva nepasistūmėjo į priekį, o nukrito žemyn. Lietuva niekada neblizgėjo pagal sveiko gyvenimo trukmės kriterijų, o dabar nukrito dar žemiau – iš 62 į 71 vietą pasaulyje. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Todėl sveikesnio gyvenimo būdo skatinimas ir pastangos mažinti alkoholio ir tabako vartojimą ilgesniu laikotarpiu leistų reikšmingai kilstelti ir laimės lygį.

Pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje – tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet daug šaltesni kitų žmonių problemoms. Tokie rezultatai antrina ir kitų institucijų atliktiems tyrimams, rodantiems, kad, pavyzdžiui, lietuviai nėra empatiški. Tačiau dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukuria laimės jausmą, kartais didesnį nei kažko gavimas. Tai vienas iš lengvesnių būdų kilstelti nacionalinę ir asmeninę laimę.

Nemažėjantys emigracijos mastai rodo, kad bent daliai lietuvių dabartinio užimtumo ir atlyginimų augimo neužtenka, kad jie jaustųsi laimingi, ten kur gimė.

Kaip ir anksčiau, didelė dalis lietuvių nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Iš dalies tai turbūt yra susiję su finansinėmis priežastimis. Be to, dalis vyresnės kartos tas galimybes prarado dėl ilgos okupacijos. Nepasikeitė situacija ir korupcijos srityje, ji labai neigiamai veikia laimės jausmą – lietuviai korupcijos mato per daug ir į jį ją reaguoja skaudžiai. Tačiau nepasitenkinimas esama situacija ir visiškas korupcijos netoleravimas yra svarbus žingsnis link jos naikinimo.

Galiausiai, net ir besidžiaugiant pakilusiu nacionaliniu laimės lygiu nereikėtų užmiršti Levo Tolstojaus romane „Ana Karenina“ išsakytos minties, kad visos laimingos šeimos yra panašios viena į kitą, o kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip. Vidutinė laimė, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, vidutinė gyvenimo trukmė ar vidutinė ligoninės pacientų temperatūra slepia daug detalių apie individualias problemas. Vidutinė lietuvių laimė atrodo neblogai, bet skurde ir neviltyje esančių šeimų yra vis dar per daug.

Atsiras teigiančių, kad nelaimingi emigruoja, todėl situacija neatrodo labai bloga. Iš tiesų, nemažėjantys emigracijos mastai rodo, kad bent daliai lietuvių dabartinio užimtumo ir atlyginimų augimo neužtenka, kad jie jaustųsi laimingi, ten kur gimė. Tačiau šis JT tyrimas rodo, kad ne piniguose laimė. Arba bent jau – laimė yra ne tik piniguose. Sveikesnė, laisvesnė, mažiau korumpuota, dosnesnė ir rūpestingesnė visuomenė yra nemažiau svarbios aplinkybės siekiant asmeninės laimės.


Šiame straipsnyje: Lietuvalaimėemigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą
    Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

    Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne t...

    4
  • Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje
    Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

    Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. ...

  • Sveikstanti Lietuva
    Sveikstanti Lietuva

    Laimutė Anužienė, iškiliai vadinamo Karaliaus Mindaugo centro (o realiai – "profkės") direktorė, pagaliau pasveiko. Pasveiko ir vis dar Seimo narys Kęstutis Pūkas. Abu, kaip žinoma, ūmai apsirgo, išaiškėjus kai ku...

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    3
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
Daugiau straipsnių