Kur pučiasi burbulai?

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Geriausiai mums pažįstami nekilnojamojo turto burbulai – vieno didelio burbulo sprogimą Lietuvoje stebėjome mažiau nei prieš dešimtmetį. Kaip pastebėti besiformuojantį nekilnojamojo turto burbulą? Jei kainos kyla greičiau nei gyventojų pajamos ar nuomos kaina, o vis didesnė dalis įsigyjamo turto finansuojama ne nuosavomis, o skolintomis lėšomis – tai jau pavojaus signalas.

Pagal šiuos kriterijus Lietuvos būsto rinkoje situacija išlieka tvari, tačiau pasaulyje vėl matome ne vieną valstybę, kur būsto kainos atitrūko nuo gyventojų galimybių. Svaigius kainų šuolius galėjome stebėti Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, kai kuriuose Kinijos didmiesčiuose. Vis tik daug kur spartų kainų augimą lėmė ne neracionalūs lūkesčiai, o pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa. Kol kas tai išlieka izoliuoti regioniniai reiškiniai, neturintys daug potencialo pavirsti dar viena pasauline krize.

Daugelio obligacijų ir kai kurių akcijų kainos taip pat laikosi nepadoriose aukštumose arba vis šturmuoja naujus rekordus. Šiandien pasaulyje beveik 10 trilijonų JAV dolerių vertės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kitaip sakant, perteklinė pinigų pasiūla ir jų paklausos trūkumas sukūrė situaciją, kurioje investuotojai ne tik nereikalauja teigiamų palūkanų, bet sutinka neatgauti visų investuotų pinigų. Arba daugelis tiesiog tiki „didesnio kvailio teorija“, teigiančia, kad galima uždirbti net perkant labai pervertintus vertybinius popierius, tol kol atsiranda kas nors pasiruošęs už juos mokėti dar didesnę kainą.

Ne geriau atrodo ir kai kurios akcijų rinkos. Nepaisant to, kad daugelio pasaulio šalių ekonomikų augimas įsibėgėja, o gyventojų ir įmonių lūkesčiai gerėja, pelnų bei akcijų kainų augimui yra ribos. Labiausiai pastaruoju metu kilo sparčiai augančių, bet beveik ar visai neuždirbančių pelno įmonių akcijos. Kodėl „Teslos“ rinkos kapitalizacija viršija „Fordo“ ar „General Motors“ kapitalizaciją, nors kiekviena iš jų parduoda bent 10 kartų daugiau automobilių? Nes svarbiausia – lūkesčiai!  Netrukus pamatysime ar jie buvo racionalūs, ar labai optimistiški.

Vis tik negalima vadovautis vien lūkesčiais ir ignoruoti, kad, pavyzdžiui, JAV įmonių pelno ir BVP santykis yra netoli istorinių aukštumų, o akcijų kainų ir joms tenkančio vidutinio pelno santykis (angl. CAPE) aukštesniame lygyje buvo tik 1929 ir 1999 metų pabaigoje. Kas sekė kiekvienu iš šių atvejų aprašoma vadovėliuose.

Galiausiai turime naujausią ir karščiausią turto klasę – kriptovaliutas. Šių metų pradžioje vienas bitkoinas nekainavo 1000 JAV dolerių, o nepraėjus nei pusmečiui jo kaina trumpam pasiekė 3000 dolerių. Per dvejus metus jis pabrango 10 kartų, o nuo 2011 metų pradžios – apie 10 tūkst. kartų. Tačiau bitkoinas jau nebėra vienintelė plačioms masėms žinoma kriptovaliuta. Dar pernai niekam negirdėtas „ethereum“ per pastaruosius tris mėnesius taip pat pabrango apie 10 kartų.

Dalis kriptovaliutų brangimo yra susiję su augančiu jų žinomumu ir galimybėmis atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kaip nereguliuojama ir anonimiškumą užtikrinanti atsiskaitymo bei taupymo priemonė ji tampa vis populiaresnė valstybėse, kuriose galioja įvairios kapitalo kontrolės priemonės, o gyventojų ir įmonių galimybės investuoti yra labai apribotos. Todėl nenuostabu, kad pastarojo kriptovaliutų kainos kilimo šaknys randamos Kinijoje, Indijoje, Venesueloje. Vis tik didžiausia šių valiutų stiprybė yra ir jų silpnybė – jos išlieka pažeidžiamos galimiems vyriausybių bandymams apriboti augančią terpę, kurioje nevaržomas mokesčių vengimas bei atsiskaitymai už nelegalias prekes ir paslaugas.

Tačiau noras atsiskaityti kriptovaliutomis nebuvo pagrindinė svaigaus jų kainos šuolio priežastis. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo. Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitkoinas už dešimtmečio kainuos 100 tūkst. ar net milijoną JAV dolerių.

Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius. Pasitikėjimas kriptovaliutomis neretai susvyruoja – jau ne kartą matėme kaip per kelias dienas jų kaina nukrenta 20 ar daugiau procentų. Tol, kol jos brangsta – visi patenkinti, tačiau prasidėjus didesniems svyravimams gali prasidėti panika, o daugelis entuziastingų pirkėjų tapti išsigandusiais pardavėjais.

Kiekvienas iš besiformuojančių burbulų turi individualių ir subjektyvių priežasčių, bet visiems jiems prisipūsti padėjo itin žemos palūkanos ir perteklinė pinigų pasiūla. Turėdami vis mažiau alternatyvų uždirbti teigiamą grąžą investuotojai perka net, atrodytų, labai brangias akcijas ir obligacijas arba pasuka į egzotiškas alternatyvas. Ir tikisi geriausio. Tačiau daugėja ženklų, kad finansų rinkose formuojasi nauji disbalansai, todėl priimant investicinius sprendimus reikėtų pasikaustyti ne tik entuziazmu, bet ir skepticizmu.


Šiame straipsnyje: kriptovaliutospinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    3
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  • Premjero vergai ir vasalai
    Premjero vergai ir vasalai

    Po skambių premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų   projektai dvelkia korupcija, bent trumpam buvo atsiradusi viltis, jog bus atidžiai jais pasidomėta. O įtarimų ir k...

    7
  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

  • Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
    Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

    Nors nevykusiai kriminalizuojanti žurnalisto T. Dapkaus veiklą VSD pažyma buvo specialiai parengta nutekinimui, kad gesintų ir menkintų viešumon iškilusius faktus, kaip prezidentė susino žiniasklaidą, pažyma nėra tuščias popierg...

    6
  • Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio
    Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

    Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analiz...

    12
Daugiau straipsnių