Kur pažvelgsi – nesubrendėliai

Aksioma teigia: "Jaunas gali būti tik kartą, o nesubrendęs – visą gyvenimą". Regis, nieko naujo čia nepasakyta. Gyvenime juk visko būna.

Bet nesubrendėlių turėtų būti vienas kitas. Bent jau mūsų aplinkoje.

Tačiau taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio, vaikštinėjant pėstute parko takeliais. Visai kita – tiesiog siaubą kelianti situacija mūsų keliuose. Kaip neįžeidžiant žmogaus orumo galima pavadinti asmenį, kurio protas nesugeba suprasti, kad teisės aktų reikalavimai yra privalomi visiems.

To gali nesuvokti tik asmuo, dar nesubrendęs protauti ir vertinti situaciją.

Situacija keliuose byloja, kad tokių nesubrendėlių, sėdinčių prie automobilio vairo, manau, nesuklysiu sakydamas – bent jau devyni iš dešimties.

Jeigu tokius kelių skrajūnus laikytume subrendusiais, bet sąmoningai nesilaikančiais įstatymu įtvirtintų normų, tai jiems belieka taikyti tik nusikaltėlio statusą.

Beje, jiems išties ir taikomas, tik šiek tiek švelnesnis – pažeidėjo – statusas. Vis dėlto dažniausiai norminio akto reikalavimų pažeidimas traktuojamas kaip nusikaltimas.

Norisi to ar ne, bet vėl tenka grįžti prie žodžio "nusikaltėlis". Geresnio apibūdinimo, tinkančio mūsų kelių skrajūnams, aš nematau.

Gėdos jausmo stoka – dar vienas nesubrendėlio bruožas. Liūdniausia, kad nieko tokia situacija nejaudina. Periodiškai sėda prie automobilio vairo naujos nesubrendėlių grupelės, kurios ima pavyzdį iš tų pačių kelių skrajūnų. Ir nėra institucijos, kuri "padėtų pagaliau subręsti" tiems, kurie mano, kad eismą reglamentuojantys reikalavimai rašyti ne jiems.

Liūdna, kad tokių nesubrendėlių yra net tarp aukščiausius postus užimančiųjų. Apie tai nedviprasmiškai byloja kai kurios eismo įvykių suvestinės. Nemalonu, kad atsiranda ir juos užtariančiųjų.

Bendrojo lavinimo mokyklą baigusiam abiturientui išduodamas brandos atestatas. Tačiau šis dokumentas neatspindi tikrosios jo gavėjo brandos lygio.

Na, mokyklas galbūt galima pateisinti: jos neturi brandos matuoklių. Gal būtų laikas pagalvoti apie šio dokumento, perimto iš sovietmečio, pavadinimo pakeitimą. Tokių matuoklių neturi ir medicinos įstaigos, išduodančios pažymas apie sveikatos būklę asmenims, besiruošiantiems sėsti prie vairo.

Mūsų angelai sargai, kurių pareiga prižiūrėti elgesį keliuose, šiandien yra palyginti reti svečiai. Prisimenu, sovietmečiu, kai pusseserė mane veždavosi aplankyti tėvų, gyvenančių Akmenės rajone, matydavome bent jau tris, o kartais net keturis ar penkis postus.

Dabar vietoj pareigūnų pakelėse puikuojasi jau baigiančios pasidengti rūdžių sluoksniu metalinės dėžutės ant stovo su butaforiniais objektyvais.

Pakelėse kažkada teko matyti ir besipuikuojančius butaforinius angelus sargus bei jų fanerinius automobilius, tačiau dėl to nesubrendėlių skaičius keliuose nemažėja. O tie mūsų angelai sargai kuo toliau, tuo labiau verkšlena dėl per mažo finansavimo mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigais. Jie net piketuoja prie Seimo ar Vyriausybės rūmų.

Manau, kur kas daugiau naudos būtų, jeigu jie "piketuotų" mūsų gatvėse bei keliuose ir iš baudų pažeidėjams "pripiketuotų" į valstybės biudžetą trūkstamą algų padidinimui sumą. Bent jau šių dienų situacija mūsų keliuose tokią galimybę tikrai garantuoja.

Tuo pat metu, tikiuosi, pas mus sumažėtų ir nesubrendėlių skaičius.

Kita vertus, jeigu nėra institucijų, pajėgių sudrausminti nesubrendėlius, galbūt laikas bent jau kai kuriuose keliuose atsisakyti greičio apribojimo ir riboti jį tik ženklais ten, kur tai gyvybiškai būtina.

Taip, kaip yra Vokietijoje. Ir nieko. Avaringumas, manau, nėra didesnis už vidutinį Vakarų Europoje.

Apribojimų panaikinimas bent jau stambiausiuose magistraliniuose keliuose ne diskriminuotų, o suteiktų galimybę pasirinkti greitį savo nuožiūra ir tiems, kurie sąžiningai vykdo eismo taisyklių reikalavimus.

Jeigu bent pusė tų, kurie mėgsta greitį, mūsų valdžios vyrus užverstų argumentuotais reikalavimais keisti vieną ar kitą taisyklių nuostatą, valdžia negalėtų ignoruoti tų reikalavimų.

Čia galima paminėti ir visiškai betikslį, o kartais net pavojingą žibintų pleškinimą šviesiu paros metu, ir gausybę be jokio reikalo pakelėse pristatinėtų greitį ribojančių kelio ženklų.

O kol kas situacija mūsų keliuose apgailėtinai liūdna.

Deja, tai ne vienintelė sritis, akivaizdžiai demonstruojanti nesubrendusio proto pavyzdžius.

Na, kad ir paprastas cigarečių pakelis, ant kurio puikuojasi užrašas "Rūkymas žudo". Arba reklama, skelbianti, kad alkoholis griauna šeimos gerovę.

Tačiau tuo pat metu išduodamos licencijos rūkalų bei svaigalų gamybai ir platinimui. Net atskiros lentynos ar net ištisos parduotuvės skiriamos šioms prekėms. Ir nė vieno įkalinto ar bent nuteisto už tų "žudančių" ar "ardančių šeimas" produktų gamybą ir platinimą, o gal ir už klaidinančią "reklamą".

Šitokia dviprasmybė niekaip netelpa į sveiko proto ribas. Kurie iš jų teisūs: tie, kurie teigia, kad rūkymas žudo, ar tie, kurie išduoda leidimus cigarečių gamybai ir platinimui?

O gal nesubrendėliais reikia laikyti tų produktų vartotojus? Bet tokių – milijonai.

Apstu nesubrendėliškumo ir reklamoje. Televizijų programose reklama net neturi jos transliavimui skirto laiko. Ši kartais net šleikštulį kelianti reklama brukama visų be išimties programų transliavimo metu.

Todėl milijonus žiūrovų, kuriems ji nereikalinga, tiesiog erzina, o tie, kuriems gali būti reikalinga, net nežino, kada ji transliuojama. Nejaugi TV programų sudarytojai nesupranta, kad programos transliavimo pertraukų metu brukama reklama žemina tų programų reitingą, mažina ją žiūrinčių žmonių skaičių.

Kodėl laidų sudarytojai ją įsileidžia į savo laidas? Ar tokią reklamą ir jos pateikimą galima laikyti brandaus proto kūryba?

Galbūt jau laikas TV laidų programose skirti atskirą konkretų laiką reklamų bei skelbimų transliavimui arba net pagalvoti apie vien reklamai bei skelbimams skirtą TV kanalą?

Tokio kanalo žiūrovų skaičius tuo pat metu patvirtintų ir tos reklamos reikalingumą. Šiuolaikinis TV transliavimo priemonių atgalinis ryšys leidžia nustatyti kiekvienos programos žiūrovų skaičių, taigi ir programos paklausumą.

Tai tik keletas mūsų gyvenimo epizodų. Nebrandaus proto šedevrų daug ir daugelyje kitų veiklos sferų.

Nejaugi vis dėlto pasaulį valdo pinigai, o ne sveikas protas? Čia ne išimtis ir mūsų televizijos, radijas, spauda.

Lyg patvirtindamas mano sampratą apie proto brandą, nemažą žiupsnelį nebrandaus proto "šedevrų" jau pateikė šių metų birželio 15 dienos dienraščio "Klaipėda" kokteilis.

Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti, teigė A.de Saint-Exupéry.

Vis dėlto manau, jeigu kas nors padėtų jiems nubusti, jie patys pastebėtų ir suprastų savo klaidas.