Kur dingo dainuojančios revoliucijos drąsa?

Stebint paskutinių kelių savaičių viešąją erdvę, o tiksliau – kylančias emocines bangas, darosi kiek neramu. Gal ir džiugina suaktyvėjusi visuomenė, kuri netyli dėl to, kas jai nepatinka, bet kokiais būdais tai daroma, su kokiu įtūžiu tai daroma – neramina. Kadaise buvom drąsūs – dainuojančia revoliucija sugriovėm SSRS. Šiandien drąsą pakeitėm įtūžiu ir pykčiu, o tai jau silpnumo ženklas.

Tikrai ne vienas pamenu anuos laikus. Ir tuomet buvo daug kalbančių apie tai, kad neturime teisės į Nepriklausomybę, kad partizanai jokie didvyriai, ar kad SSRS (Rusija?) – puikiausia šalis pasaulyje, o pas mus viskas tik blogai. Ne vienas patvirtins, kad iš karto po Nepriklausomybės sekusi ekonominė blokada ir tolesnis ekonominis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Bet pakako drąsos tai atlaikyti. Šiaurietiškai: tyliai ir kantriai, uoliai dirbant, nekreipiant dėmesio į tuos, kurie skleidžia paniką, meluoja ar tiesiog piktinasi vardan piktinimosi.

Nežinau, galbūt tai socialinių tinklų įtaka. Jeigu anksčiau pyktį ar pagiežą išsakydavom draugų, kaimynų ratelyje, šiandien tai galime padaryti kur kas viešiau ir garsiau. Bet man nesinori tikėti, kad visuomet Lietuvos visuomenėje turėjome tiek pykčio, kurį šiandien galime sujungti į vieną didelį šauksmą. Juk agresija – silpnųjų ginklas.

Zvonkus, Stano, J. Statkevičius ar R. Vanagaitė – tik pavardės, susijusius su tais pykčio ir agresijos protrūkiais. „Ura“ patriotizmas – nėra sveikos pilietinės visuomenės geriausias bruožas. Boikotuoti renginius, vyti iš šalies, atimti apdovanojimus, deginti knygas (!!!) (bet palikti kitų sovietinių veikėjų, pavyzdžiui, K. Kubilinsko knygas) ar bet kaip kitaip „atkeršyti“ ne taip kažką pasakiusiems, suabejojusiems „neginčijamomis“ tiesomis, manau, kad nėra geriausias kelias, kuriuo turime eiti.

Anuomet buvo daugiau drąsos tiesiog neklausyti, ignoruoti, atsirinkti atsakingiau ko klausyti ir ką skaityti. Šiandien, matau, kad nebesirenkama, o puolama. Vietoj to, kad atimtume mikrofoną ir nepageidaujamų kalbėtojų rankų, mes jiems suteikiame jų dar daugiau, tai savaime kelia dar didesnį pasipiktinimą. Galiausiai viskas susiveda į didesnį susiskaldymą ir nežinau, ar galime sakyti, kad ką nors tuo laimėjome.

Parodėme „netinkamiems veikėjams“ jų vietą? Žinos ir kiti dabar, ką galima sakyti, o ko ne? Kuo mes tuomet skiriamės nuo tų, su kuriais taip stengiamės kovoti? Toks kelias – lengvas, bet kai užtrenksime duris tikrai žodžio laisvei, tikram nuomonių pliuralizmui – kelias atgal nebus toks paprastas.

Reikėtų suprasti, kad kitaip, „neteisingai“ mąstančių buvo ir bus visuomet. Atvira agresija mes juos tiesiog nustumiam į paribį, BET jie gi niekur nedingsta. Jie vis dar tie patys Lietuvos piliečiai, irgi mokantys mokesčius, irgi einantys balsuoti ir turintys teisę į žodžio laisvę, kaip ir kiti. Kai pagaliau suvoksime, kad ir partizanus niekinantis pilietis – irgi yra pilietis – galbūt tuomet iš tikro galėtume tikėtis, kad esame teisingesniame kelyje, negu dabar.

Juk taip jau buvo kadaise: kai stovėjom Baltijos kelyje ar gynėme Seimą ir Bokštą, niekam nebuvo svarbu kas toks yra šone stovintis, ką jis galvoja apie Vytautą, partizanus ar Smetoną. Svarbu buvo, kad jis šalia ir galima juo pasitikėti, nes tikslas toks pat – Nepriklausoma ir klestinti valstybė. Valstybė visiems, o ne „teisingai“ mąstantiems. Šiandien to labai trūksta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Fuba

Fuba portretas
Ar jau baigiasi siltos kedes laikas? Prasideda priesrinkiminis piaras?

to strekoza

to strekoza portretas
,,Alma litera" parodė tik kvailumą.

la verita

la verita portretas
Geras, taktiškai parašytas straipsnis. Tikrai šokiruoja pakilęs didelis purvo srautas, nukreiptas prieš ,,neteisingai" manančius. Bet absurdiškiausia tai, kad tie ,,neteisingai" manantys yra ko gero teisingiau manantys, nes yra - blaiviai galvojantys, kritiški ir norintys gerai suprasti savo šalies istoriją ir jos žmonių mentalitetą. Bet matote, neobolševikiškai nusiteikę ,,ura" patriotai jiems to neleis, geriau spjaudyti ant ,,ne taip" galvojančių. Kai reikėtų tiesiog prof.L.Mažylio pasirengimo, kruopštumo, gilinimosi į istoriją, reikiamų istorinių dokumentų suradimo. Bijau, kad pasirodytų, jog apspjaudyta rašytoja yra teisi. Taigi.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    1
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    3
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    6
  • Gavo, ko norėjo
    Gavo, ko norėjo

    Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo ta...

    1
  • Naujieji kultūros „reformatoriai“
    Naujieji kultūros „reformatoriai“

    Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos Vladimiro Majakovskio teatrui ir repetuoja jo scenoje. Nuvykę į Naisius, sužinosite, kad čia veikia teartas. Ekskursijų vadovė rimtu veidu praneš, kad teatrui vadovauja jo mecenatas Ramūnas Karbauskis. Broli...

    5
  • Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje
    Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje

    Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje teko darbuotis tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje, ji dabar vadinama Atkuriamuoju Seimu. ...

    2
Daugiau straipsnių