Kur dingo ambicingi Lietuvos ir Lenkijos projektai?

Daugelis vilniečių prisimena eiles prie Senojo arsenalo Gedimino kalno papėdėje, kai prieš septyniolika metų buvo eksponuojamas iš Varšuvos atgabentas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis ne tik sujudino istorijos mokytojų ir dėstytojų darbą, bet ir parodė, kad galima surasti kelią į daugelio bendrapiliečių širdį, įskaitant tuos, kurie retai domisi istoriniu paveldu ir politine tradicija.

Šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje svarstoma, kaip paminėti valstybingumo atkūrimo šimtmetį, pabrėžti tarpukario tautiškumą. Per kultūrinę diplomatiją norima nusiųsti platesnę žinią Europai ir pasauliui apie kultūrinius, net civilizacinius abiejų šalių laimėjimus.

Pasiruošimas jubiliejams vyksta alsuojančio informacinio karo su Rusija fone. Problema labai opi Lietuvai, šiek tiek švelnesnė – Lenkijai, nors abi šalys galėtų glaudžiai bendradarbiauti ištraukiant Pietryčių Lietuvą iš „Ruskij mir“ „burbulo“.

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos politiniai santykiai meta šešėlį ant abiejų valstybių kultūros veikėjų bendradarbiavimo. Su nostalgija galima prisiminti solidų žurnalą „Lithuania“, kuris ėjo lenkų kalba Varšuvoje ir jo redakcijos, bedradarbiaujant su Bronio Savukyno „Kultūros barais“, organizuotus lenkų ir lietuvių intelektualų susitikimus Vigriuose. O kur dar aktyvi M.K.Čiurlionio draugija Lenkijos sostinėje, publikos visada laukiama Lietuvos teatrų „invazija“ į Lenkiją.

Iš Lietuvos renginių kronikos verta paminėti Nobelio laureatų Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos ir Günterio Graso susitikimą Vilniaus rotušėje, dalyvaujant Tomui Venclovai. Ypatingo dėmesio vertos jungtinės Vilniaus, Kauno, Varšuvos, Krokuvos ir Torunės muziejų parodos „Vilniaus klasicizmas“ ir vilnietiško tapytojo Ferdynando Ryszczyco kūrybos retrospektyva.

Visoms šioms iniciatyvoms netrūko politikų paramos. Aktyviai veikė 1998 metais Algirdo Brazausko ir Aleksandro Kwasniewskio įkurtas Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rėmimo fondas, o Lietuvos ir Lenkijos Seimų tarpparlamentinė asamblėja teigdavo premijas iškiliems abiejų šalių mokslininkams.

Taigi bendro abiejų šalių paveldo su jo europietiškąja dimensija neišeina išskirti į atskiras lentynas. Čia reikia kompleksinio požiūrio iš Vilniaus ir Varšuvos, o jo trūksta. Ne kultūros atašė ar atskirų institucijų lygmenyje (čia kaip tik turime puikius specialistus ir supratimą), o ministrų ir vyriausybių plotmėje.

Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas.

Šalia to, negalima nepastebėti, kad Europoje apstu abejonių dėl Europos Sąjungos ateities, diskutuojama dėl dviejų greičių kontinento projekto, kuriame posocialistinės šalys atsidurtų tolimesniame plane. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie tikrųjų vertybių paiešką Rusijoje, norą matyti Europoje tik galingas valstybes. Garsaus Aleksandro Dugino koncepcijos dėl silpnos, nieko vertos erdvės tarp Rusijos ir Vokietijos įgauna populiarumo ne tik Vladimiro Putino aplinkoje, bet ir kai kuriuose Vakarų Europos ir JAV intelektualų sluoksniuose.

Kultūrinės diplomatijos vaidmuo auga kaip niekada anksčiau. Lenkija turi didesnius laimėjimus savo kultūrinių pasiekimų ir vertybių eksporte. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija aktyviai veikia Adomo Mickevičiaus institutas ir Knygos institutas. Užsienio reikalų ministerijai pavyko sukurti stipriai veikiančių Lenkijos institutų užsienyje tinklą. Šia patirtimi lenkai galėtų dalintis Lietuvoje.

Šiame kontekste puikiai tinka Alfredo Bumblausko žodžiai, išsakyti minint Vasario 16-ąją su Lietuvos lenkais. Profesorius pabrėžė, kad „Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas”. Prisimenant, kad praeitais metais Eimuntas Nekrošius buvo pakviestas režisuoti „Vėlines“ Varšuvos nacionaliniame teatre 250-ies metų šios scenos sukakties proga,šioje partnerystėje galimas ir atvirkštinis variantas.


Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas


Šiame straipsnyje: LietuvaLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

nijole

nijole portretas
taip noretusi kad kazkokia tuscia kvaila neapykanta tarp Lenkijos irLietuvos isnyktu [ tie daug bendro turime!!!!! ] o kad salis maza tai Europoje dar mazesnes yra!!! ir ne nemasto isnykti manau protaujanciam lenkui ar lietuviui tas kvailas nesusikalbejimas sukelia juoka ir tikejima kad vis tik mes esame labia giminingi!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys
    E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

    Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos ...

  • Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?
    Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?

    „Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ at...

    2
  • „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?
    „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

    Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris...

    2
  • Lenktynės be pabaigos
    Lenktynės be pabaigos

    Štai pasaulio čempionė amerikietė Lilly King plaukimo takelyje pralenkė rusę Juliją Jefimovą, nors šios tėvynainis, kažkoks Vardenis Pavardenis, esą sporto komentatorius, prieš pat finalą ir bandė jos varžovę išmu&scar...

    2
  • Ilsėkis ramybėje, Lietuva!
    Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

    Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus...

    17
  • Dvi populizmo rūšys
    Dvi populizmo rūšys

    Kadangi žodis „populistai“, kilęs iš lotyniško žodžio „populus“, kuris reiškia liaudį, tautą arba tiesiog žmones kolektyviai, tai galima manyti, kad populistai yra tikrieji demokratai, kuriems rūpi liaudies,...

  • Netikros naujienos
    Netikros naujienos

    Dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų taip įsijautė į įvykius kitapus Atlanto, kad (ne)jučia ėmė mėgdžioti amerikiečius. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų galimi ryšiai su Rusija nublanksta prieš tai, kok...

    4
  • Rusijai nepatogūs faktai
    Rusijai nepatogūs faktai

    Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupa...

    13
  • Oranžinė vasara
    Oranžinė vasara

    Iki pirmųjų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinių rungtynių – lygiai dešimt dienų. Savaitgalį pajūryje susirinkę šalies didžiavyriai pamažu įeina į darbo ritmą. O darbo laukia žvėriškai daug. ...

    1
  • Ar kartūs saldūs mokesčiai?
    Ar kartūs saldūs mokesčiai?

    Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. ...

    3
Daugiau straipsnių