Kur dingo ambicingi Lietuvos ir Lenkijos projektai?

Daugelis vilniečių prisimena eiles prie Senojo arsenalo Gedimino kalno papėdėje, kai prieš septyniolika metų buvo eksponuojamas iš Varšuvos atgabentas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis ne tik sujudino istorijos mokytojų ir dėstytojų darbą, bet ir parodė, kad galima surasti kelią į daugelio bendrapiliečių širdį, įskaitant tuos, kurie retai domisi istoriniu paveldu ir politine tradicija.

Šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje svarstoma, kaip paminėti valstybingumo atkūrimo šimtmetį, pabrėžti tarpukario tautiškumą. Per kultūrinę diplomatiją norima nusiųsti platesnę žinią Europai ir pasauliui apie kultūrinius, net civilizacinius abiejų šalių laimėjimus.

Pasiruošimas jubiliejams vyksta alsuojančio informacinio karo su Rusija fone. Problema labai opi Lietuvai, šiek tiek švelnesnė – Lenkijai, nors abi šalys galėtų glaudžiai bendradarbiauti ištraukiant Pietryčių Lietuvą iš „Ruskij mir“ „burbulo“.

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos politiniai santykiai meta šešėlį ant abiejų valstybių kultūros veikėjų bendradarbiavimo. Su nostalgija galima prisiminti solidų žurnalą „Lithuania“, kuris ėjo lenkų kalba Varšuvoje ir jo redakcijos, bedradarbiaujant su Bronio Savukyno „Kultūros barais“, organizuotus lenkų ir lietuvių intelektualų susitikimus Vigriuose. O kur dar aktyvi M.K.Čiurlionio draugija Lenkijos sostinėje, publikos visada laukiama Lietuvos teatrų „invazija“ į Lenkiją.

Iš Lietuvos renginių kronikos verta paminėti Nobelio laureatų Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos ir Günterio Graso susitikimą Vilniaus rotušėje, dalyvaujant Tomui Venclovai. Ypatingo dėmesio vertos jungtinės Vilniaus, Kauno, Varšuvos, Krokuvos ir Torunės muziejų parodos „Vilniaus klasicizmas“ ir vilnietiško tapytojo Ferdynando Ryszczyco kūrybos retrospektyva.

Visoms šioms iniciatyvoms netrūko politikų paramos. Aktyviai veikė 1998 metais Algirdo Brazausko ir Aleksandro Kwasniewskio įkurtas Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rėmimo fondas, o Lietuvos ir Lenkijos Seimų tarpparlamentinė asamblėja teigdavo premijas iškiliems abiejų šalių mokslininkams.

Taigi bendro abiejų šalių paveldo su jo europietiškąja dimensija neišeina išskirti į atskiras lentynas. Čia reikia kompleksinio požiūrio iš Vilniaus ir Varšuvos, o jo trūksta. Ne kultūros atašė ar atskirų institucijų lygmenyje (čia kaip tik turime puikius specialistus ir supratimą), o ministrų ir vyriausybių plotmėje.

Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas.

Šalia to, negalima nepastebėti, kad Europoje apstu abejonių dėl Europos Sąjungos ateities, diskutuojama dėl dviejų greičių kontinento projekto, kuriame posocialistinės šalys atsidurtų tolimesniame plane. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie tikrųjų vertybių paiešką Rusijoje, norą matyti Europoje tik galingas valstybes. Garsaus Aleksandro Dugino koncepcijos dėl silpnos, nieko vertos erdvės tarp Rusijos ir Vokietijos įgauna populiarumo ne tik Vladimiro Putino aplinkoje, bet ir kai kuriuose Vakarų Europos ir JAV intelektualų sluoksniuose.

Kultūrinės diplomatijos vaidmuo auga kaip niekada anksčiau. Lenkija turi didesnius laimėjimus savo kultūrinių pasiekimų ir vertybių eksporte. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija aktyviai veikia Adomo Mickevičiaus institutas ir Knygos institutas. Užsienio reikalų ministerijai pavyko sukurti stipriai veikiančių Lenkijos institutų užsienyje tinklą. Šia patirtimi lenkai galėtų dalintis Lietuvoje.

Šiame kontekste puikiai tinka Alfredo Bumblausko žodžiai, išsakyti minint Vasario 16-ąją su Lietuvos lenkais. Profesorius pabrėžė, kad „Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas”. Prisimenant, kad praeitais metais Eimuntas Nekrošius buvo pakviestas režisuoti „Vėlines“ Varšuvos nacionaliniame teatre 250-ies metų šios scenos sukakties proga,šioje partnerystėje galimas ir atvirkštinis variantas.


Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas


Šiame straipsnyje: LietuvaLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

nijole

nijole portretas
taip noretusi kad kazkokia tuscia kvaila neapykanta tarp Lenkijos irLietuvos isnyktu [ tie daug bendro turime!!!!! ] o kad salis maza tai Europoje dar mazesnes yra!!! ir ne nemasto isnykti manau protaujanciam lenkui ar lietuviui tas kvailas nesusikalbejimas sukelia juoka ir tikejima kad vis tik mes esame labia giminingi!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    7
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
  • Plunksnos vilko braižas
    Plunksnos vilko braižas

    Šios savaitės pradžioje pasiekė žinia, jog mirė žurnalistas ir rašytojas Thomasas Kennerly Wolfe‘as Jaunesnysis (1930–2018), plačiau žinomas tiesiog Tomo Wolfe‘o vardu. Kadangi jo asmenybė nėra labai žinoma mūsų kra...

    4
  • Nuo vilko bėgo ant meškos pataikė...
    Nuo vilko bėgo ant meškos pataikė...

    Arba atviras laiškas buvusiems kolegoms, Liberalų sąjūdžio lyderiams, kurie naiviai bando pasiteisinti prieš visą Lietuvą, kodėl tapo "MG Baltic" koncerno politiniu projektu. Esą taip bandė pasipriešinti tuometiniam part...

    4
  • Nekaltinkime rinkėjų dėl populizmo iškilimo
    Nekaltinkime rinkėjų dėl populizmo iškilimo

    Vidurio Europa žengia atgalios, o populizmas ir nacionalizmas stiprėja. Tokią išvadą daro daugelis nuomonės formuotojų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie mato, kaip Vengrijai vadovauja Victoras Orbanas, 2014-ųjų liepą nedviprasm...

    3
  • Apie laimę ir kaimyno tvartą
    Apie laimę ir kaimyno tvartą

    Kai tokia šilta ir žydinti gegužė, taip ir norisi pakalbėti apie laimę. Ne apie asmenišką, žmogišką, materialiai apčiuopiamą laimę. Tokios laimės formulę bandė išvesti daugybė filosofų, pradedant senovės graikų i&s...

    3
  • Vestuvės be uošvio
    Vestuvės be uošvio

    Lygiai prieš 45-erius metus JAV Senate pradėta svarstyti Votergeito byla. Ta pati, kuri dar po gerų metų lėmė prezidento Richardo Nixono rezignaciją. ...

    1
Daugiau straipsnių