Kur dingo ambicingi Lietuvos ir Lenkijos projektai?

Daugelis vilniečių prisimena eiles prie Senojo arsenalo Gedimino kalno papėdėje, kai prieš septyniolika metų buvo eksponuojamas iš Varšuvos atgabentas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis ne tik sujudino istorijos mokytojų ir dėstytojų darbą, bet ir parodė, kad galima surasti kelią į daugelio bendrapiliečių širdį, įskaitant tuos, kurie retai domisi istoriniu paveldu ir politine tradicija.

Šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje svarstoma, kaip paminėti valstybingumo atkūrimo šimtmetį, pabrėžti tarpukario tautiškumą. Per kultūrinę diplomatiją norima nusiųsti platesnę žinią Europai ir pasauliui apie kultūrinius, net civilizacinius abiejų šalių laimėjimus.

Pasiruošimas jubiliejams vyksta alsuojančio informacinio karo su Rusija fone. Problema labai opi Lietuvai, šiek tiek švelnesnė – Lenkijai, nors abi šalys galėtų glaudžiai bendradarbiauti ištraukiant Pietryčių Lietuvą iš „Ruskij mir“ „burbulo“.

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos politiniai santykiai meta šešėlį ant abiejų valstybių kultūros veikėjų bendradarbiavimo. Su nostalgija galima prisiminti solidų žurnalą „Lithuania“, kuris ėjo lenkų kalba Varšuvoje ir jo redakcijos, bedradarbiaujant su Bronio Savukyno „Kultūros barais“, organizuotus lenkų ir lietuvių intelektualų susitikimus Vigriuose. O kur dar aktyvi M.K.Čiurlionio draugija Lenkijos sostinėje, publikos visada laukiama Lietuvos teatrų „invazija“ į Lenkiją.

Iš Lietuvos renginių kronikos verta paminėti Nobelio laureatų Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos ir Günterio Graso susitikimą Vilniaus rotušėje, dalyvaujant Tomui Venclovai. Ypatingo dėmesio vertos jungtinės Vilniaus, Kauno, Varšuvos, Krokuvos ir Torunės muziejų parodos „Vilniaus klasicizmas“ ir vilnietiško tapytojo Ferdynando Ryszczyco kūrybos retrospektyva.

Visoms šioms iniciatyvoms netrūko politikų paramos. Aktyviai veikė 1998 metais Algirdo Brazausko ir Aleksandro Kwasniewskio įkurtas Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rėmimo fondas, o Lietuvos ir Lenkijos Seimų tarpparlamentinė asamblėja teigdavo premijas iškiliems abiejų šalių mokslininkams.

Taigi bendro abiejų šalių paveldo su jo europietiškąja dimensija neišeina išskirti į atskiras lentynas. Čia reikia kompleksinio požiūrio iš Vilniaus ir Varšuvos, o jo trūksta. Ne kultūros atašė ar atskirų institucijų lygmenyje (čia kaip tik turime puikius specialistus ir supratimą), o ministrų ir vyriausybių plotmėje.

Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas.

Šalia to, negalima nepastebėti, kad Europoje apstu abejonių dėl Europos Sąjungos ateities, diskutuojama dėl dviejų greičių kontinento projekto, kuriame posocialistinės šalys atsidurtų tolimesniame plane. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie tikrųjų vertybių paiešką Rusijoje, norą matyti Europoje tik galingas valstybes. Garsaus Aleksandro Dugino koncepcijos dėl silpnos, nieko vertos erdvės tarp Rusijos ir Vokietijos įgauna populiarumo ne tik Vladimiro Putino aplinkoje, bet ir kai kuriuose Vakarų Europos ir JAV intelektualų sluoksniuose.

Kultūrinės diplomatijos vaidmuo auga kaip niekada anksčiau. Lenkija turi didesnius laimėjimus savo kultūrinių pasiekimų ir vertybių eksporte. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija aktyviai veikia Adomo Mickevičiaus institutas ir Knygos institutas. Užsienio reikalų ministerijai pavyko sukurti stipriai veikiančių Lenkijos institutų užsienyje tinklą. Šia patirtimi lenkai galėtų dalintis Lietuvoje.

Šiame kontekste puikiai tinka Alfredo Bumblausko žodžiai, išsakyti minint Vasario 16-ąją su Lietuvos lenkais. Profesorius pabrėžė, kad „Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas”. Prisimenant, kad praeitais metais Eimuntas Nekrošius buvo pakviestas režisuoti „Vėlines“ Varšuvos nacionaliniame teatre 250-ies metų šios scenos sukakties proga,šioje partnerystėje galimas ir atvirkštinis variantas.


Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas


Šiame straipsnyje: LietuvaLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

nijole

nijole portretas
taip noretusi kad kazkokia tuscia kvaila neapykanta tarp Lenkijos irLietuvos isnyktu [ tie daug bendro turime!!!!! ] o kad salis maza tai Europoje dar mazesnes yra!!! ir ne nemasto isnykti manau protaujanciam lenkui ar lietuviui tas kvailas nesusikalbejimas sukelia juoka ir tikejima kad vis tik mes esame labia giminingi!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?
    Ką po „valstiečių“ siūlymo darys mokytojai?

    „Valstiečių“ pasiūlymai šokiruoja. Žiniasklaida publikavo naujieną, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša su dar penkiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolegomis si...

    6
  • Premjeras žada naują cirką?
    Premjeras žada naują cirką?

    Ryte paskaičius portaluose apie premjero Sauliaus Skvernelio nuo birželio žadamus rimtus pokyčius mokesčių srityje, turėtum sunerimti – ką dar sugalvojo policinės valstybės propaguotojas. ...

    5
  • Kas bus kitas Rusijos taikinys?
    Kas bus kitas Rusijos taikinys?

    Lengva suprasti, kodėl Vladimiro Putino režimas patinka kai kuriems konservatyvių pažiūrų žmonėms. ...

    4
  • Užuojauta abiturientams
    Užuojauta abiturientams

    Kam didžiausią žalą daro diskusijos apie aukštojo mokslo reformą? Ne universitetams. Ir ne politikų reitingams. Su kiekviena pasirodžiusia nuomone ir komentaru, kelioms dešimtims tūkstančių jaunuolių tampa vis neaiškiau, ką jie...

  • Ridikėlių choras
    Ridikėlių choras

    Iki kalendorinės vasaros likus savaitei, pagaliau išsibudino ir besibaigiąs pavasaris. Šventasis žaliavalgių metas, kai jie gali rupšnoti žolę iki soties ir gerai atsiganyti, nes iš visų gamtos dovanojamų natūralių pagard...

    2
  • Lietuva – paradoksų šalis
    Lietuva – paradoksų šalis

    Daug žmonių yra linkę būti eksploatuojami ir manipuliuojami. Kol jie to nesuvoks, bus kvailiai. Tik ar jie pajėgūs suvokti? ...

    17
  • Už vaiką – po kilbuką
    Už vaiką – po kilbuką

    Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvien...

    3
  • Į Rucavą gena troškulys
    Į Rucavą gena troškulys

    Tikras pandemoniumas! Lietuviai alkoholį jau perka Latvijoje. Iš Palangos varo į Rucavą, šluoja ten alų "jaščikais" ir dabar išgeria dar daugiau. Teisus buvo R.Karbauskis su A.Veryga – kai pigu arba uždrausta, ...

    15
  • Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?
    Kaip ilgai D. Trumpas vadovaus Amerikai?

    Norėjosi šią užsienio spaudos apžvalgą paskirti viltį teikiantiems poslinkiams Europoje – pirmiesiems naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasireiškimams formuojant vyriausybę ir patvirtinant gerus santykius su Vokietij...

    5
  • Ką gali tradicijos?
    Ką gali tradicijos?

    Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kasmet renka geriausią šalies sportininką, sumaniausią trenerį ar stipriausią komandą. Šalia to kasmet įvardijami ir "Fair play" arba "Garbingo žaidimo" prizo laureatai. ...

    1
Daugiau straipsnių