Kur dingo ambicingi Lietuvos ir Lenkijos projektai?

Daugelis vilniečių prisimena eiles prie Senojo arsenalo Gedimino kalno papėdėje, kai prieš septyniolika metų buvo eksponuojamas iš Varšuvos atgabentas Jano Matejkos paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis ne tik sujudino istorijos mokytojų ir dėstytojų darbą, bet ir parodė, kad galima surasti kelią į daugelio bendrapiliečių širdį, įskaitant tuos, kurie retai domisi istoriniu paveldu ir politine tradicija.

Šiuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje svarstoma, kaip paminėti valstybingumo atkūrimo šimtmetį, pabrėžti tarpukario tautiškumą. Per kultūrinę diplomatiją norima nusiųsti platesnę žinią Europai ir pasauliui apie kultūrinius, net civilizacinius abiejų šalių laimėjimus.

Pasiruošimas jubiliejams vyksta alsuojančio informacinio karo su Rusija fone. Problema labai opi Lietuvai, šiek tiek švelnesnė – Lenkijai, nors abi šalys galėtų glaudžiai bendradarbiauti ištraukiant Pietryčių Lietuvą iš „Ruskij mir“ „burbulo“.

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos politiniai santykiai meta šešėlį ant abiejų valstybių kultūros veikėjų bendradarbiavimo. Su nostalgija galima prisiminti solidų žurnalą „Lithuania“, kuris ėjo lenkų kalba Varšuvoje ir jo redakcijos, bedradarbiaujant su Bronio Savukyno „Kultūros barais“, organizuotus lenkų ir lietuvių intelektualų susitikimus Vigriuose. O kur dar aktyvi M.K.Čiurlionio draugija Lenkijos sostinėje, publikos visada laukiama Lietuvos teatrų „invazija“ į Lenkiją.

Iš Lietuvos renginių kronikos verta paminėti Nobelio laureatų Czesławo Miłoszo, Wisławos Szymborskos ir Günterio Graso susitikimą Vilniaus rotušėje, dalyvaujant Tomui Venclovai. Ypatingo dėmesio vertos jungtinės Vilniaus, Kauno, Varšuvos, Krokuvos ir Torunės muziejų parodos „Vilniaus klasicizmas“ ir vilnietiško tapytojo Ferdynando Ryszczyco kūrybos retrospektyva.

Visoms šioms iniciatyvoms netrūko politikų paramos. Aktyviai veikė 1998 metais Algirdo Brazausko ir Aleksandro Kwasniewskio įkurtas Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rėmimo fondas, o Lietuvos ir Lenkijos Seimų tarpparlamentinė asamblėja teigdavo premijas iškiliems abiejų šalių mokslininkams.

Taigi bendro abiejų šalių paveldo su jo europietiškąja dimensija neišeina išskirti į atskiras lentynas. Čia reikia kompleksinio požiūrio iš Vilniaus ir Varšuvos, o jo trūksta. Ne kultūros atašė ar atskirų institucijų lygmenyje (čia kaip tik turime puikius specialistus ir supratimą), o ministrų ir vyriausybių plotmėje.

Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas.

Šalia to, negalima nepastebėti, kad Europoje apstu abejonių dėl Europos Sąjungos ateities, diskutuojama dėl dviejų greičių kontinento projekto, kuriame posocialistinės šalys atsidurtų tolimesniame plane. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie tikrųjų vertybių paiešką Rusijoje, norą matyti Europoje tik galingas valstybes. Garsaus Aleksandro Dugino koncepcijos dėl silpnos, nieko vertos erdvės tarp Rusijos ir Vokietijos įgauna populiarumo ne tik Vladimiro Putino aplinkoje, bet ir kai kuriuose Vakarų Europos ir JAV intelektualų sluoksniuose.

Kultūrinės diplomatijos vaidmuo auga kaip niekada anksčiau. Lenkija turi didesnius laimėjimus savo kultūrinių pasiekimų ir vertybių eksporte. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija aktyviai veikia Adomo Mickevičiaus institutas ir Knygos institutas. Užsienio reikalų ministerijai pavyko sukurti stipriai veikiančių Lenkijos institutų užsienyje tinklą. Šia patirtimi lenkai galėtų dalintis Lietuvoje.

Šiame kontekste puikiai tinka Alfredo Bumblausko žodžiai, išsakyti minint Vasario 16-ąją su Lietuvos lenkais. Profesorius pabrėžė, kad „Lietuvos kultūros raida neatsiejama nuo Lenkijos. Tai vyksta panašiai kaip su Benedikto Vanago ekipažu: jis važiuoja, o Sebastianas Rozwadowskis yra šturmanas”. Prisimenant, kad praeitais metais Eimuntas Nekrošius buvo pakviestas režisuoti „Vėlines“ Varšuvos nacionaliniame teatre 250-ies metų šios scenos sukakties proga,šioje partnerystėje galimas ir atvirkštinis variantas.


Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas


Šiame straipsnyje: LietuvaLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

nijole

nijole portretas
taip noretusi kad kazkokia tuscia kvaila neapykanta tarp Lenkijos irLietuvos isnyktu [ tie daug bendro turime!!!!! ] o kad salis maza tai Europoje dar mazesnes yra!!! ir ne nemasto isnykti manau protaujanciam lenkui ar lietuviui tas kvailas nesusikalbejimas sukelia juoka ir tikejima kad vis tik mes esame labia giminingi!!!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neteisingas teisingumas
    Neteisingas teisingumas

    Aišku, privati nuosavybė yra neliečiama, o jei liečiama, už ją kompensuojama. Maža smulkmena, dar žiūrint, kieno liečiama. Jei liečiama niekam nežinomų, mažų žmonelių, tie gali ir palūkėti. Pavyzdžiui, šiuo metu grąžinta 99 p...

    5
  • Mėnulio fazių ritmu
    Mėnulio fazių ritmu

    Klejojantis Seimas ruošiasi metro statybai, apie žodžio laisvę burnojanti Mėnulio brolija reikalauja rodyti per televiziją visą jų mitingą iš naujo, minia nori, kad iš narkomanų nebeatiminėtų vaikų, o portalai prisiminė laikus...

    11
  • Pirmyn į kolchozą
    Pirmyn į kolchozą

    Seimas po šešto (!!!) svarstymo pagaliau leido šunims loti. Štai visa dabartinių valdančiųjų esmė vienu sakiniu. Gal uždraustų, bet jei ir uždraudus tas šuva los? Ką su tokiu daryt? Atimt? O kur atėmus dėt? Ai, teg...

    108
  • Kai komplimentai gąsdina
    Kai komplimentai gąsdina

    Neseniai su įvairiataute kompanija įdomiai diskutavome komplimentų tema. Kaip visuomet, kalba prasidėjo nuo lygių teisių sampratos, kol neišvengiamai vieno vaikino buvo ištarta frazė: "Dabar jau nebegalima ir pasakyti panelei, kad ji ...

    7
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Žinios apie Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio mirtį smarkiai perdėtos. Kauno liberalų skyrius, demonstruodamas vidinę jėgą ir tvirtus raumenis, sugebėjo išlaikyti partijos stabilumą ir orumą. Todėl pelnytai Kaunas nusi...

    16
  • Pradžios pabaiga. 100 metų
    Pradžios pabaiga. 100 metų

    Prieš šimtą metų, vienuolikto mėnesio 11 dieną 10 val. 58 min. vokiečių snaiperio kulka pražudė reido metu iš pastato Belgijoje išėjusį britų imperijos kareivį, atvykusį į Europą iš Kanados, George‘ą Law...

    2
  • Apie A. Kubilių ir „Chelsea“
    Apie A. Kubilių ir „Chelsea“

    Nors Lietuvą ir Kroatiją skiria tūkstančiai kilometrų, šią savaitę net mūsų šalies provincijoje garsiai skambėjo kroatų kalba. Tiksliau, populiarus kroatų muzikos šlageris "Maksimalno". Vos nuaidėjus teisėjo &scaron...

    4
  • Blogiau už kvailį – tik iniciatyvus kvailys
    Blogiau už kvailį – tik iniciatyvus kvailys

    Ši tezė, įsisavinta būtinosios karinės tarnybos sovietų kariuomenėje metu, atgyja visu gražumu stebint pastarųjų dienų įvykius Kaune, pritaikant naują vaikų teisių apsaugos įstatymą praktiškai. ...

    7
  • Kiniška svajonė
    Kiniška svajonė

    Mama savo paaugliui sūnui liepė susirinkti nuo grindų išmėtytas kojines, išsiplauti nešvarius puodelius ir pasikloti lovą. Bet mama nenori jam pirkti naujo mobiliojo telefono. Net į kalbas nesileidžia, esą pinigų šį mėnes...

    9
  • Progresas pagal S. Skvernelį
    Progresas pagal S. Skvernelį

    Besibaigiant XXI a. antrajam dešimtmečiui, pasaulis toliau drąsiai juda progreso keliu. Antai Europos šalys viena po kitos uždraudžia laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose – šią savaitę tokiam sprendimui ryžosi ir Portugalij...

    8
Daugiau straipsnių