Krizės dešimtmetį pasitinkant

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Kokia Lietuvos ekonomikos sveikata prabėgus dešimčiai metų, ir ar gali toks scenarijus pasikartoti šiandien?

Po įstojimo į Europos Sąjungą teigiami lūkesčiai, finansinės paramos pliūpsnis ir per spartus kreditavimo augimas padėjo išpūsti nemažą nekilnojamo turto burbulą. Kurį laiką atlyginimai augo penktadaliu kasmet, ir lūkestis, kad toks augimas tęsis, paskatino gyventojus pirkti net jiems neįperkamą būstą.

Nekilnojamo turto burbulą lydėjo ir bendras vartojimo burbulas – įsigytus namus reikėto įrengti ir apstatyti, taupymo norma tapo neigiama, o gyventojų finansiniai įsipareigojimai viršijo finansinį turtą. Vartojimo ir investicinių prekių importas augo gerokai sparčiau nei įmonių eksportas, todėl susiformavo milžiniškas užsienio prekybos deficitas, vienu metu pasiekęs beveik penktadalį šalies BVP.

Prieš dešimt metų pasitinkant pasaulinę finansų krizę, viena iš pagrindinių Lietuvos problemų buvo didžiulis struktūrinis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, siekęs apie 7 proc. BVP. Tuo metu jis akių nebadė, nes biudžetą laikinai maitino iš nekilnojamo turto ir vartojimo burbulo plaukiančios laikinos mokestinės pajamos. Išsekus vienkartinėms pajamoms ir prasidėjus ekonomikos nuosmukiui biudžete, atsivėrė dešimtadalio BVP dydžio skylė. Šią problemą teko spręsti itin nemaloniomis ir skausmingomis priemonėmis – mokesčių didinimu, išlaidų karpymu, socialinės paramos mažinimu ir brangiomis valstybės paskolomis.

Šiandien matome visiškai priešingą situaciją. Valstybės finansai planuojami ir valdomi atsakingiau – šiemet jau trečius metus iš eilės Lietuvoje bus biudžeto perteklius, tai reiškia, kad išlaidos neviršys pajamų. Per šį ekonomikos pakilimo ciklą užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, priešingai, eksportas gerokai viršija importą, o praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį užsienio prekybos perteklius buvo rekordinis ir siekė beveik 5 proc. BVP.

Eksportas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai, dar svarbiau – eksportuojama ne tik daugiau aukštos pridėtinės vertės prekių, bet ir paslaugų. Prieš krizę aukštos pridėtinės vertės paslaugų (valdymo, konsultavimo, informacinių ir komunikacijos) eksporto dalis sudarė tik 7 proc. viso paslaugų eksporto, o dabar ši dalis išaugo iki 15 procentų.

Šiandien gyventojų ir įmonių nuotaikos išlieka santūriai teigiamos, tačiau neracionalių lūkesčių ir euforijos nėra. Didelė dalis gyventojų taupo, o bendra jų indėlių suma išaugo beveik dvigubai – nuo 7 milijardų iki 12,5 milijardo eurų. Tuo tarpu gyventojų skolų lygis tik šiek tiek viršija prieš dešimtmetį pasiektą piką. Be to, pastaruoju metu gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos. Dar labiau sustiprėjo įmonių finansai – verslo indėliai išaugo daugiau nei dvigubai, ir nemaža dalis verslo įmonių plėtrą ir investicijas yra pajėgios finansuoti savomis lėšomis.

Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, būsto rinka nėra perkaitusi. Daugelyje miestų gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Nuomos pajamingumo rodiklis visuose didmiesčiuose yra labai arti ilgalaikio istorinio vidurkio – tai reiškia, kad būstas nėra nei pervertinas, nei neįvertintas. Tiesa, demografinės tendencijos nėra palankios, be to, jau kitais metais Europos centrinis bankas pradės normalizuoti pinigų politiką ir palūkanos

turėtų pradėti pamažu didėti. Tačiau būsto rinkoje labiausiai tikėtina branda – sandorių ir kainų stabilizacija – o ne griūtis.

Per dešimtmetį įvyko ir dar šis tas itin svarbaus – Lietuva tapo Ekonominės ir Pinigų sąjungos nare. Lietuvai įsivedus eurą dingo valiutos kurso rizika, padidėjo tarptautinių investuotojų pasitikėjimas, todėl sumažėjo Lietuvos skolinimosi kaina.

Dar prieš penkerius metus, kai jau buvo suvaldytos krizės pasekmės, Lietuva dešimties metų laikotarpiui galėjo skolintis už palūkanas, viršijančias 4 procentus – tai yra, dvigubai brangiau nei skolinosi Vokietija. Dabar Lietuva tokiam laikotarpiui gali pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. metinių palūkanų, tik šiek tiek brangiau nei Vokietija ir dvigubai pigiau nei, pavyzdžiui, Italija. Europos Stabilumo Mechanizmo sukūrimas reiškia, kad net ir labai didelio sukrėtimo atveju Lietuva turi finansavimo šaltinį, kuris neužkrautų neadekvačios skolos aptarnavimo naštos ateities kartoms.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas beveik nemažino apsukų ir siekė 3,6 procento, o grynoji emigracija buvo mažiausia nuo... šio amžiaus pradžios. Ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių įmonių ir gyventojų nuotaikas bei lūkesčius, pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų metų rudens.

Tačiau ties teigiamais lūkesčiais panašumai su prieškriziniu laikmečiu baigiasi. Šiuo metu daugelis struktūrinių ekonominių rodiklių rodo, kad Lietuvos ekonomika yra brandesnė, tapo labiau konkurencinga ir atsparesnė sukrėtimams. Netikėtumų ir neramumų visada bus, tačiau 2008-ųjų ligos liko praeityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rok fil das

Rok fil das portretas
laikas naujai 'krizei'.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nevaikiški klausimai
    Nevaikiški klausimai

    Pavasarėjant Seimas rudens sesiją baigė nebaigęs tiesinti "vaikų nemušimo ir iš tėvų neatėmimo" įstatymo. O juk įstatymas kaip įstatymas. Nei geras, nei blogas. Vaikų mušti negalima. Apskritai nieko negalima mu&scaron...

  • Laisvė būti, rinktis ir nekęsti
    Laisvė būti, rinktis ir nekęsti

    Yra toks senas posakis: ruošk ratus žiemą, o roges – vasarą. Kaip renkiesi, taip ir gyveni. Vis dėlto sunku pasakyti, ar Lietuvos politikai taip svarsto ruošdamiesi ir jau prasidėjus rinkimų maratonui. Akivaizdu tapo tai, kad dabar pe...

    2
  • Gelbstint mąžtantį Seimo taborą
    Gelbstint mąžtantį Seimo taborą

    Valdantiesiems pagaliau susiruošus mažinti Seimo taborą, ėmė čiurlenti populizmo upeliai: esą Lietuvoje sumenko gyventojų skaičius, tačiau rinkėjų liko tiek pat, todėl ir toliau tegul sau būna 141 parlamentaras. Bent jau taip kalbėjo "...

    22
  • (Ne visai) Šventas Valentinas
    (Ne visai) Šventas Valentinas

    Dėžutė su gumine mėšlo krūva viduje. Arba lerva, pavadinta širdį sudaužiusio žmogaus vardu bei sumaitinta alkanoms zoologijos sodo surikatoms. Tai – tik pora iš gausybės originalių paslaugų, skirtų eksams, kurias Š...

    11
  • Nusišypsoti Lietuvai
    Nusišypsoti Lietuvai

    Garsus pasaulyje santykių ekspertas Gary Chapmanas vienoje savo bestseleriu tapusių knygų apie penkias meilės kalbas primena: meilę augina pakylėjantys, įvertinantys, pagiriantys žodžiai. Tad Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse norisi įtra...

  • Kvitų loterijos plėtra: iš ko lošia valdžia?
    Kvitų loterijos plėtra: iš ko lošia valdžia?

    Finansų ministerija keičia kasos aparatų kvitų žaidimo taisykles. Iki šiol laimėti loterijoje galėjote pirkdami turgavietėse ar viešose vietose prekybai. Jau nuo kitos savaitės kvitų žaidime bus galima dalyvauti ir pateikus kvitus už ...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pareiškė: ...

    19
  • Ar taps Venesuela Lotynų Amerikos Iraku
    Ar taps Venesuela Lotynų Amerikos Iraku

    Badaujantys šalies gyventojai, eilės prie geriamojo vandens, būtiniausiųjų medikamentų trūkumai, atlyginimai išmokami tualetinio popieriaus rulonais, ir tai toli gražu ne visiems. ...

    13
  • Raudonojo kilimo šou
    Raudonojo kilimo šou

    Pasaulio pramogų pasaulis metus pradeda nuo raudonojo kilimo renginių maratono. BAFTA, "Grammy", "Oskarai", "Auksiniai gaubliai" – vienas už kitą didesnio prestižo ir svarbos muzikos ir kino apdovanojimai. Populiariausi...

  • Mirties spalvos etiudas
    Mirties spalvos etiudas

    Jei tikėtume Kvedlinburgo analais, taip pat Titmaro kronika ir dar vienu tokiu metraščiu, šiandien sukanka lygiai 1010 metų, kai pirmą kartą istorijoje paminėta Lietuva. ...

    7
Daugiau straipsnių