Krizės dešimtmetį pasitinkant

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Kokia Lietuvos ekonomikos sveikata prabėgus dešimčiai metų, ir ar gali toks scenarijus pasikartoti šiandien?

Po įstojimo į Europos Sąjungą teigiami lūkesčiai, finansinės paramos pliūpsnis ir per spartus kreditavimo augimas padėjo išpūsti nemažą nekilnojamo turto burbulą. Kurį laiką atlyginimai augo penktadaliu kasmet, ir lūkestis, kad toks augimas tęsis, paskatino gyventojus pirkti net jiems neįperkamą būstą.

Nekilnojamo turto burbulą lydėjo ir bendras vartojimo burbulas – įsigytus namus reikėto įrengti ir apstatyti, taupymo norma tapo neigiama, o gyventojų finansiniai įsipareigojimai viršijo finansinį turtą. Vartojimo ir investicinių prekių importas augo gerokai sparčiau nei įmonių eksportas, todėl susiformavo milžiniškas užsienio prekybos deficitas, vienu metu pasiekęs beveik penktadalį šalies BVP.

Prieš dešimt metų pasitinkant pasaulinę finansų krizę, viena iš pagrindinių Lietuvos problemų buvo didžiulis struktūrinis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, siekęs apie 7 proc. BVP. Tuo metu jis akių nebadė, nes biudžetą laikinai maitino iš nekilnojamo turto ir vartojimo burbulo plaukiančios laikinos mokestinės pajamos. Išsekus vienkartinėms pajamoms ir prasidėjus ekonomikos nuosmukiui biudžete, atsivėrė dešimtadalio BVP dydžio skylė. Šią problemą teko spręsti itin nemaloniomis ir skausmingomis priemonėmis – mokesčių didinimu, išlaidų karpymu, socialinės paramos mažinimu ir brangiomis valstybės paskolomis.

Šiandien matome visiškai priešingą situaciją. Valstybės finansai planuojami ir valdomi atsakingiau – šiemet jau trečius metus iš eilės Lietuvoje bus biudžeto perteklius, tai reiškia, kad išlaidos neviršys pajamų. Per šį ekonomikos pakilimo ciklą užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, priešingai, eksportas gerokai viršija importą, o praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį užsienio prekybos perteklius buvo rekordinis ir siekė beveik 5 proc. BVP.

Eksportas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai, dar svarbiau – eksportuojama ne tik daugiau aukštos pridėtinės vertės prekių, bet ir paslaugų. Prieš krizę aukštos pridėtinės vertės paslaugų (valdymo, konsultavimo, informacinių ir komunikacijos) eksporto dalis sudarė tik 7 proc. viso paslaugų eksporto, o dabar ši dalis išaugo iki 15 procentų.

Šiandien gyventojų ir įmonių nuotaikos išlieka santūriai teigiamos, tačiau neracionalių lūkesčių ir euforijos nėra. Didelė dalis gyventojų taupo, o bendra jų indėlių suma išaugo beveik dvigubai – nuo 7 milijardų iki 12,5 milijardo eurų. Tuo tarpu gyventojų skolų lygis tik šiek tiek viršija prieš dešimtmetį pasiektą piką. Be to, pastaruoju metu gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos. Dar labiau sustiprėjo įmonių finansai – verslo indėliai išaugo daugiau nei dvigubai, ir nemaža dalis verslo įmonių plėtrą ir investicijas yra pajėgios finansuoti savomis lėšomis.

Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, būsto rinka nėra perkaitusi. Daugelyje miestų gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Nuomos pajamingumo rodiklis visuose didmiesčiuose yra labai arti ilgalaikio istorinio vidurkio – tai reiškia, kad būstas nėra nei pervertinas, nei neįvertintas. Tiesa, demografinės tendencijos nėra palankios, be to, jau kitais metais Europos centrinis bankas pradės normalizuoti pinigų politiką ir palūkanos

turėtų pradėti pamažu didėti. Tačiau būsto rinkoje labiausiai tikėtina branda – sandorių ir kainų stabilizacija – o ne griūtis.

Per dešimtmetį įvyko ir dar šis tas itin svarbaus – Lietuva tapo Ekonominės ir Pinigų sąjungos nare. Lietuvai įsivedus eurą dingo valiutos kurso rizika, padidėjo tarptautinių investuotojų pasitikėjimas, todėl sumažėjo Lietuvos skolinimosi kaina.

Dar prieš penkerius metus, kai jau buvo suvaldytos krizės pasekmės, Lietuva dešimties metų laikotarpiui galėjo skolintis už palūkanas, viršijančias 4 procentus – tai yra, dvigubai brangiau nei skolinosi Vokietija. Dabar Lietuva tokiam laikotarpiui gali pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. metinių palūkanų, tik šiek tiek brangiau nei Vokietija ir dvigubai pigiau nei, pavyzdžiui, Italija. Europos Stabilumo Mechanizmo sukūrimas reiškia, kad net ir labai didelio sukrėtimo atveju Lietuva turi finansavimo šaltinį, kuris neužkrautų neadekvačios skolos aptarnavimo naštos ateities kartoms.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas beveik nemažino apsukų ir siekė 3,6 procento, o grynoji emigracija buvo mažiausia nuo... šio amžiaus pradžios. Ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių įmonių ir gyventojų nuotaikas bei lūkesčius, pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų metų rudens.

Tačiau ties teigiamais lūkesčiais panašumai su prieškriziniu laikmečiu baigiasi. Šiuo metu daugelis struktūrinių ekonominių rodiklių rodo, kad Lietuvos ekonomika yra brandesnė, tapo labiau konkurencinga ir atsparesnė sukrėtimams. Netikėtumų ir neramumų visada bus, tačiau 2008-ųjų ligos liko praeityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    1
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    2
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
Daugiau straipsnių