Kreivo veidrodžio sindromas

Tai garsas, skleidžiamas moterų, įdėmiai nužiūrinėjančių save veidrodyje ir galvojančių apie negailestingai artėjantį maudymosi kostiumėlių sezoną. Paradoksalu, bet daugiausia blogybių savyje atranda tos, kurias aplinkiniai apibūdintų kaip labai gražias moteris. Situacija iš šono atrodo komiškai, bet kai geriau pagalvoji, visai nelinksma. Merginos, na kodėl mes taip savęs nemylime?

Neseniai sutikau seniai matytą bendraamžę pažįstamą. Netirštindama spalvų galiu užtikrinti, kad savo fiziniais duomenimis panelė galėtų būti pasaulinio lygio supermodeliu. Žinote, koks buvo pirmas, lengvai iš koto išvertęs jos klausimas, užduotas man? Ogi: "Klausyk, ar aš labai pasenau?"

Antra ne mažiau žavi bičiulė ieško kvailų pasiteisinimų nevykti atostogų su šeima, nes teks daug valgyti, o jai reikia mesti svorį! Trečia "išmintingoji", net ir smagiai besijuokdama, instinktyviai ranka dengiasi burną, nes kompleksuoja dėl neidealių dantų. Ketvirta ir prie 30 laipsnių karščio šunta su džinsais ir ilgais sijonais, nes nusprendė, kad turi baisias blauzdas.

Nieko gero, jei net ir turėdama it nutekintą kūną, žiūri į save ir iškart susirauki tarsi ta pritūpimais ištobulinta sėdynė.

Turbūt sunku būtų rasti merginą ar moterį, kuri neturėtų bent vienos idiotiškos priežasties, dažnai tik jai vienai akis badančio dalyko, dėl kurio jaustųsi negraži, neverta susižavėjimo, komplimentų ar net… laimės! Anksčiau buvau įsitikinusi, kad šis sliekų ieškojimo vienoje vietoje įprotis yra neatsiejama buvimo moterimi dalis. Bet pakeliavusi po įvairius pasaulio kraštus imu manyti, kad galbūt – labiau lietuviškas.

Štai, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje niekas nesuka galvos dėl stambokų šlaunų ar fakto, kad pilvo presas pasislėpęs po sluoksniu riebaliukų – puošiasi trumpais sijonėliais ar bambą apnuoginančiais marškinėliais ir iš tikrųjų atrodo nuostabiai. Vokietijoje ar Olandijoje dienos metu pamačius merginą su ryškiu makiažu kone gali garantuoti, kad ji – ne vietinė, nes ten nei aknės, nei patamsėjusių paakių nebėgama maskuoti dar prieš rytinę kavą. Ir komplimentą pasakius ispanei, dažniausiai išgirsti "ačiū, kaip malonu!", palydimą nuoširdžia šypsena, o ne mūsiškėms, deja, vis dar būdingą "oi, baik tu, nejuokauk tik, kad aš graži!"

Mielos merginos, galiu garantuoti, kad daugelio tų jūsų išvaizdos "negražumų", tokių kaip už dešinįjį kiek retesnis kairysis antakis ar tamsesnio atspalvio priekinis dantis, aplinkiniai nė nepastebi. Jie pastebi kitką: nepasitikėjimą savimi, prastą nuotaiką tai dėl iškilusio spuogelio, tai dėl papildomo 100 g gramų ant liemens. Jie mato surūgusią veido išraišką ir irzlumą dėl to, kad jau savaitę normaliai nevalgėte.

O jei kai kurie kompleksų šaltiniai ir iš tikrųjų egzistuoja, tikrai nepasidarys geriau, jei dėl jų save plaksite ir jausitės baidykle. Ir problemišką odą, celiulitą, neįspūdingus plaukus ar kreivas kojas turinti moteris gali būti nepaprastai žavi. Tada, kai moka bendrauti, kai nuo jos veido nenyksta šypsena, kai žmonėms ji sako malonius dalykus, o žiūrėdama į savo atspindį jaučiasi laiminga.

Nesupraskite manęs neteisingai, liekna figūra ir veido simetrija yra nuostabūs dalykai. Bet nieko gero, jei net ir turėdama it nutekintą kūną, žiūri į save ir iškart susirauki tarsi ta pritūpimais ištobulinta sėdynė.