Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyventojai joms rūpi. Už viso to – tik noras išsaugoti privilegijas, garantuotus pelnus ir metų metus nekintančias šiltnamio sąlygas.

Konkurencija mažina kainas

Tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo bendrovės nuo 2012 m. pradėjo investuoti į biokuro katilines. Lietuvos šilumos rinka tuomet priklausė nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, o didžioji dalis savivaldybėms priklausančių šilumos tiekimo įmonių snaudė letargo miegu, nepajudindamos piršto situacijai pakeisti.

Nepriklausomų šilumos gamintojų investicijos į šilumos gamybą iš biokuro tapo kirčiu ne tik „Gazpromui“, jos pažadino ir tuos pačius šilumos tiekėjus investuoti į biokuro katilines. Biokuras tapo strategine žaliava Lietuvos šilumos rinkai, sumažinusia kainas.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, savivaldybių šilumos tiekimo įmonės yra įpareigotos supirkti nepriklausomų gamintojų pagamintą šilumą, jei šie ją pagamina pigiau, nei galėtų patys tiekėjai.

Tokios tvarkos pastarųjų metų rezultatą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams galima apibrėžti konkrečia suma. 30 mln. eurų – tiek šių miestų gyventojai nuo 2015 m. sutaupė mažiau mokėdami už šilumą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos ir konkurencijos, rodo verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta studija. Konkurencija gyventojams Kaune sutaupė 15,5 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., o Vilniuje – 2,7 mln. eurų.

Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, todėl čia sutaupyta daugiausiai. Tuo tarpu Vilniaus gyventojams nauda yra kuklesnė, kadangi sostinėje ne tik vis dar trūksta aktyvesnės konkurencijos, bet ir pačių biokuro įrenginių – miestas iki šiol pusę šilumos gamina iš gamtinių dujų, triskart brangesnių už biokurą.

Keisis šilumos supirkimo tvarka

Vis dėlto galiojanti supirkimo tvarka turi savo trūkumų. Esminis jų – konkurencija šilumos gamyboje tarytum yra, bet varžytis eina ne visi.

Kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose šilumos tiekėjams pakanka pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo sąnaudas, kadangi kitus kaštus, tokius kaip darbuotojų atlyginimai, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos, jiems kompensuoja vartotojai. Tokiu būdu pelnas šioms įmonėms yra garantuojamas automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar jos dirba efektyviai, ar ne.

Nepriklausomiems šilumos gamintojams tokios kompensacijos netaikomos, aukcionuose jie turi siūlyti pilnas kainas, įtraukiant visus kaštus.

Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai turi privilegiją pirma susipirkti savo pačių pagamintą šilumą, net jei ją gamina brangiau, o tik trūkstamą kiekį įsigyti iš nepriklausomų gamintojų.

Gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių.

Painu, tiesa? Šią situaciją lengviau įsivaizduoti, jei ją palygintume su prekyba turguje. Įsivaizduokite, kad norite nusipirkti savo mėgstamų obuolių, kainuojančių 20 centų už kilogramą. Tačiau pardavėjas į jūsų krepšį pirmiausia prikrauna savo parinktų obuolių, kurie kainuoja 50 centų už kilogramą, o tik likutį užpildo pigesniais, jūsų mėgstamais obuoliais. Ir, galiausiai, jūs esate priverčiamas už juos sumokėti. Ar nesijaustumėte apgauti?

Tokia situacija rinkoje lemia, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių. Jie taip pat nėra skaidriai informuojami, kiek moka už šilumos gamybą, kiek už jos perdavimą, kiek kainuoja klientų aptarnavimas ir kitos paslaugos.

Tačiau viskas pasikeis jau šį gruodį, kuomet įsigalios Kainų komisijos patvirtinta, nauja šilumos supirkimo tvarka, kuri suvienodins konkurencines sąlygas šilumos gamybos rinkoje. Pati Kainų komisija prognozuoja, kad pokyčiai leis sumažintini kainas centralizuoto šildymo vartotojams Vilniuje iki 16,2 proc., Kaune – iki 6,4 proc., o Klaipėdoje – iki 3,4 proc.

Naujoji tvarka sumažins ir gyventojų permokų savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms kaupimosi galimybę. Dabar gi konkurencijos nauda nepasiekia gyventojų laiku, kadangi mažėjant nepriklausomų gamintojų šilumos kainoms, tiekimo įmonės tą naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu.

Štai rudenį Kainų komisija nustatė, kad kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ – daugiau nei 9 mln. eurų.

Bijo netekti privilegijų

Šilumą tiekiančios savivaldybių bendrovės baiminasi lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, kadangi negalės automatiškai užsitikrinti iki šiol garantuotų pelnų. Šilumos tiekėjai, nepaisydami Seimo Energetikos komisijos, Konkurencijos tarybos, Kainų komisijos rekomendacijų, eina va banque ir reikalauja Seimo narių atšaukti konkurenciją bei palikti jiems monopolines, šiltnamio sąlygas.

Šilumos tiekėjai teigia, kad keičiama šilumos supirkimo tvarka neva pataikauja nepriklausomiems gamintojams, kad šie netrukus ims žarstyti pelną ir perims šilumos rinką.

Tačiau nutylima, kad ne gamintojai, o tos pačios šilumos tiekimo bendrovės jau metų metus kaupia gyventojų pinigus permokų už šilumą pavidalu. Pamirštama užsiminti apie pačių šilumos tiekėjų pelnus, o juk yra konkrečių pavyzdžių, kai tokių, neva vartotojų interesais besirūpinančių, įmonių pelningumas vos per penkmetį išaugo net ne procentais, o dešimtimis kartų.

Tačiau ne į tai turime badyti pirštais – vartotojams nėra skirtumo, kas uždirba iš paslaugos. Svarbiausia – kad su jais būtų elgiamasi skaidriai ir sąžiningai, o šilumos kainos būtų pagrįstos.

Mokėdamas gyventojas turi aiškiai žinoti, kad moka už šildymą, o ne savo lėšomis išlaiko perteklinį, nenaudojamą ir su tiesiogine veikla nesusijusį šilumos bendrovių turtą.

Nepriklausomi gamintojai nesiekia perimti ar atimti veiklos iš šilumos tiekėjų. Kalbame tik apie aiškias, skaidrias ir vienodas veiklos sąlygas šilumos gamyboje, nes esame tikri, kad dėl konkurencijos sukurta ta pati 30 mln. eurų nauda turėjo likti vartotojams, o ne nusėsti permokų pavidalu šilumos tiekimo bendrovių sąskaitose, būti išmokama dividendais ar premijomis už neva gerus rezultatus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na ir kaip klaipėdiečiams

Na ir kaip klaipėdiečiams  portretas
yra grąžinama 9 mln permoka? Alio, mere? Alio , kur visi Klaipėdos energijos stebėtojai? Pamiršote miestiečius?

asdf

asdf portretas
Aiškias ir skaidrias sąlygas? Kai rūpi tik pagaminti, o daugiau niekas nerūpi? Čia vienodos sąlygos?

Kada

Kada portretas
Kisielius nustos meluot?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    3
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    2
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių