Konformizmas pradeda ir laimi?

Statulėlę už geriausią metų filmą gavo ne solidi karinė drama "Diunkerkas" ("Dunkirk") ar chuliganiška kriminalinė komedija "Trys stendai už Ebingo, Misūryje" ("Three Billboards, Outside Ebbing, Missouri"), o – saldi pasaka suaugusiems "Vandens forma" ("Shape of Water"). Tuo pat metu buvo nusilenkta ir pastarųjų metų politinei socialinių tinklų madai, griaunančiai žmonių karjeras ir gyvenimus – judėjimui #metoo.

Labiausiai pykdo, jog šiais metais buvo vertesnių apdovanojimo juostų, kurios įdomesnės tiek savo meniniais sprendimais, tiek siunčiama politine žinute. Kita vertus, šių metų kino akademijos sprendimas nėra kokia nors išimtis ar akibrokštas, kaip ne kartą buvo nutikę praeityje.

Štai, pavyzdžiui, beveik prieš dvidešimt metų, apdovanojant geriausius 1998-ųjų filmus, visi prognozavo sėkmę Steveno Spielbergo šedevrui "Gelbstint eilinį Rajaną" ("Saving Private Ryan"), o geriausios aktorės kategorijoje stipriausia kandidate laikyta Cate Blanchett (1969), kuri vaidino karalienę Elžbietą I.

Deja, tais metais nugalėjo Harvey Weinsteino (1952) kuruotas projektas "Įsimylėjęs Šekspyras" ("Shakespeare in Love"). Taip, to paties H.Weinsteino, apie kurio seksualinį grobuoniškumą dabar tiek daug kalbama. Geriausios aktorės kategorijoje tais pačiais metais triumfavo vidutiniškų gabumų Gwyneth Paltrow (1972), kuri dabar kartu su būriu kitų moterų kaltina savo buvusį mentorių lytine prievarta.

Apie ką pasakoja šiais metais triumfavusi "Vandens forma"? Ogi apie nebylę merginą Elisą (akt. Sally Hawkins), dirbančią valytoja slaptoje karinių tyrimų laboratorijoje Šaltojo karo metu. Kiekviena Elisos diena yra panaši – ji atsibunda, nuplėšia kalendoriaus lapelį, išsiverda kiaušinį, nusimaudo ir lytiškai pasitenkina ranka. Gyvena ji su senstančiu vienišu seksualinių mažumų atstovu (akt. Richardas Jenkingsas), o draugauja su plepia marksistuojančia negre (akt. Octavia Spencer). Trumpai tariant, Elisa stovi politinių madų avangardo priešakyje ir, savaime suprantama, ji bei jos bičiuliai yra be proto išsilavinę, turintys gerą skonį, vertinantys meną, itin kūrybingi ir socialistiškai-krikščioniškai atjaučiantys visus kenčiančiuosius (mat patys kenčia vartotojiškame kapitalizme).

Vieną gražią dieną į Elisos darbovietę atveža slaptą siuntinį – driežažmogį. Kamuojama smalsumo bei jausdama potraukį visiems "kitokiems" ir "engiamiesiems", Elisa greitai susidraugauja su pabaisa, o netrukus tarp jų įsižiebia meilė. Svarbiausias filmo akcentas: dvi atviros moters ir driežo-humanoido sekso scenos vandenyje. Konservatyvesni piliečiai netruko tai pakrikštyti atviru zoofilijos propagavimu.

Šioje vietoje nenorom tenka prisiminti legendą apie Minotauro gimimą, kur Kretos karalius Minas supykdė jūrų dievą Poseidoną ir šis pasiuntė į krantą milžinišką jautį. Mino žmona įsimylėjo šį padarą ir apsimetusi karve su juo suartėjo bei pastojo. Taip gimė žmogus su jaučio galva.