Kol kosmosas ims trauktis

Viena pamatinių marksizmo klišių – požiūris į istoriją. Karlo Marxo (1818–1883) tikėjimas teigia, jog visa žmonijos istorija – viena ilga klasių kovos visuma, kuri veda į galutinį ir negrįžtamą tašką – socializmą-komunizmą.

Teigiama, jog šioje tariamai utopinėje santvarkoje nebus išnaudojimo, socialinių klasių, susvetimėjimo, o gėrybių iš kiekvieno bus reikalaujama "pagal galimybes" ir dalijamos jos kiekvienam bus "pagal poreikius".

Šią istorijos interpretaciją perėmė ir amerikiečių liberaliosios pakraipos politologas bei ekonomistas Yoshihiro Francis Fukuyama (1952). Jis pats kadaise viename interviu tvirtino, jog marksistinis istorijos interpretavimas jam artimesnis (moksliniu požiūriu). Savo veikale "Istorijos pabaiga ir paskutinysis žmogus" ("The End of History and the Last Man", 1992) Y.F.Fukuyama skelbė istorijos pabaigą ir liberaliosios demokratijos pergalę, kuri, anot jo, įvyko 1989 m., griuvus Berlyno sienai.

Vėliau mokslininkas prisipažino klydęs dėl savo įvardytos datos, tačiau jis vis dar neatsisako esminės idėjos. Anot jo, istorija vis dėlto kada nors turės baigtis. Tačiau nei marksistai, nei ponas Y.F.Fukuyama neatsakė į pagrindinį klausimą: ar žmonijai reikia, kad istorija baigtųsi?

Žmogaus istorija pirmiausia yra kovos už išlikimą ir smurto istorija – žmonija pergyveno daug ką – karus, epidemijas, badus, genocidus, Trečiąjį reichą ir Sovietų Sąjungą.

Natūralu, jog nesibaigiančių referendumų, Kardashianų šeimynos ir filmų su Stevenu Seagalu (1952) akivaizdoje dažnas savęs klausia: kokia viso to prasmė, kada tai baigsis ir, svarbiausia, kas bus po to?

Galbūt atsakymą į šiuos klausimus padėtų rasti kino genijaus Stanley Kubricko (1928–1999) šedevras "2001: Kosminė odisėja." ("2001: A Spacey Odyssey", 1968)? Tai vienas keisčiausių ir mįslingiausių visų laikų filmų, kurį retas peržiūri iš pirmo karto (o dar mažesnis žmonių skaičius jį pamėgsta).

Šioje juostoje pasakojamos trys istorijos, kurias sieja bendras vardiklis – paslaptingas juodas monolitas. Pirmoji istorija prasideda Afrikos dykumoje prieš daugybę tūkstančių metų, kur žmogaus protėviai, beveik niekuo nesiskiriantys nuo kitų beždžionių, atranda mistišką juodą artefaktą. Šis monolitas pritraukia smalsias būtybes ir tuo pat metu sukelia joms nepaaiškinamus transcendentinius pojūčius, kuriuos galima palyginti nebent su haliucinacijas sukeliančių preparatų (pvz., LSD) poveikiu.

Žmogbeždžionės patiria tokią "apvaizdą", kad viena jų, skambant Richardo George‘o Strausso (1864–1949) muzikai, supranta, jog kaulą galima panaudoti kaip ginklą. Tai ne tik leidžia iki tol vien augalais mitusiems primatams atrasti mėsos skonio žavesį, bet jie sumąsto ir nuo vandens telkinio nuvyti agresyvesnius, tačiau mažiau pažengusius giminaičius.

Antroji filmo dalis vyksta jau 1999 m. Pasak filmo autorių, tuo metu jau turėjo būti kolonizuotas Mėnulis. Žemės palydove taip pat atrandamas tas pats monolitas, skleidžiantis keistus signalus (veikiausiai savo kūrėjams). Na, o nuo maždaug 55 minutės filme imama pasakoti trečioji – pagrindinė istorija. Ten du astronautai – dr. Davidas Bowmanas (Keir Dullea, 1936) ir dr. Frankas Poole (Gary Lockwoodas, 1937) skrenda Jupiterio link, o jų laivą valdo dirbtinis intelektas – robotas HAL 9000 (įgarsino Douglas Rain, 1928). Pastarasis savo gebėjimais nenusileidžia žmogui, ir astronautai, patys būdami emociškai šalti kaip robotai, su HAL’u elgiasi lyg su visaverte asmenybe.

Dėl nepaaiškinamų priežasčių (veikiausiai to paties monolito poveikio) HAL’as pasidaro pernelyg protingas bei autonomiškas ir imasi savo šeimininkų eliminavimo. Šiaip taip įveikęs evoliucijos keliu pažengusią mašiną, D.Bowmanas pats susiduria su monolitu ir patiria tą patį, ką ir jo protėviai primatai. Astronautas regi nesibaigiančių spektro šviesų kaleidoskopą, keliauja per laiką ir erdvę bei išvysta save – savo ramų gyvenimą, senatvę, mirtį bei atgimimą.

Šio keisto kino šedevro, žyminčio kosmoso užkariavimo epochą bei haliucinogeninių narkotikų vartojimo aukso amžių, pamatus S.Kubrickas sukūrė kartu su mokslinės fantastikos rašytoju Arthuru Charlesu Clarke‘u (1917–2008). Abu menininkai iš pradžių rašė scenarijų filmui. Vėliau A.Ch.Clarke‘as tekstą patobulino, pridėjo daugiau racionalių detalių ir paaiškinimų bei išleido kūrinį romano pavidalu tais pačiais metais. Filmas labai skiriasi nuo knygos, mat S.Kubrickas sąmoningai siekė sukurti mitą ir legendą, kuri žiūrovams ne paaiškintų savo skleidžiamus teiginius žodžiais, bet leistų juos pajusti pasitelkus instinktyviai vizualines priemones.

Nors šie kūriniai išleisti lygiai prieš 50 metų, jie nagrinėja šiuo metu ypač aktualias temas – sparčiai tobulėjančių technologijų keliamą pavojų ir evoliuciją. Tuo pat metu "2001: kosminė odisėja" tarsi pateikia atsakymą į klausimą, kas slepiasi už žmoniją nuolatos kamuojančių negandų ir kokia jų prasmė. Filmas leidžia daryti prielaidą, jog žmogus yra nesukurtas istorijos pabaigai ir laimingam bei saugiam po jos laukiančiam utopiniam gyvenimui. Žmonijos civilizacijos tikslas yra nuolatinė, nesibaigianti kelionė, ieškojimai ir tyrinėjimai bei juos lydinčių iššūkių įveikimas. Išlikimą ir tobulėjimą žmogui garantuoja jo grobuoniška prigimtis.

Žengiant iš gyvūnų pasaulio į dabartinę civilizaciją, ši prigimtis neišnyko, ji įgijo gerokai subtilesnes, rafinuotesnes, tačiau tokias pat nuožmias formas. Tuo pat metu svarbu suvokti, kad žmonija nesukurta nei totalitariniam Žemės, nei kosmoso užkariavimui bei valdymui, nes tai, kaip ir istorijos pabaiga ar socializmo-komunizmo atsiradimas reikštų galutinę stagnaciją bei mirtį, t.y. žmogus taptų savo paties spąstų auka.

Šiuo metu tegalima daryti prielaidą, jog žmonijos tikslas yra nuolatinis judėjimas į priekį nežinomo tikslo link ir šį procesą lydinti sąmonės evoliucija (brendimas). Tai veikiausiai dar ilgai nesibaigs, nes žmogus – kaip ir kosmosas – jo galimybės beribės ir jos visą laiką plečiasi. Vis dėlto manoma, kad kada nors kosmosas liausis plėtęsis ir ims trauktis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nesuprantu

nesuprantu portretas
ko čia vis svaigsta dėl tos odisėjos, žiūrėjau, žiūrėjau į tas šimpanzes ir išjungiau. pavargau , per ilga ta jų evoliucija. kaip dabar suprantu, neparūkęs, nesuprasi.

to u2

to u2 portretas
tau kažkaip nesimiega? eik pailsėk ir neteršk eterio savo mėšlinom įžvalgom.

U-2

U-2 portretas
Smagu, kad mazasis kaimo propagandonas Lionia pagaliau atkreipe demesy y konstruktyvia kritika ir nusisluostes putotas lupas kibo y kazka racionalesnio. Beje, "Žmogbeždžionės patiria tokią "apvaizdą", kad viena jų, skambant Richardo George‘o Strausso (1864–1949) muzikai, supranta, jog kaulą galima panaudoti kaip ginklą. Tai ne tik leidžia iki tol vien augalais mitusiems primatams atrasti mėsos skonio žavesį, bet jie sumąsto ir nuo vandens telkinio nuvyti agresyvesnius, tačiau mažiau pažengusius giminaičiu", skamba kaip istrauka is vaizdingo TSLK suvaziavimo aprasymo ir Landzbergio pasirodymo Tvartelio nariams.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Didis valstybės gėris
    Didis valstybės gėris

    Jaunasis Šiaurės Korėjos genijus jau kelintą kartą per pastaruosius metus ištrūko iš savo paties auksinio narvelio, nes vėl sumanė pasižmonėti. Savo blizgančią ševeliūrą pridengęs L.Brežnevo laikų skrybėle atsargusi...

    2
  • Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis
    Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis

    Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio. ...

  • Testas visažiniams
    Testas visažiniams

    Antrieji po naujausios Maidano revoliucijos vykę Ukrainos prezidento rinkimai mūsuose sulaukė daugiau dėmesio nei balsavimas kokioje Europos valstybėje ar JAV. ...

    3
  • Trijų greičių Lietuva
    Trijų greičių Lietuva

    Viena girta moteris pagimdė girtą kūdikį. Dar viena iki sąmonės įmirkusi be penkių minučių gimdyvė atvežta į ligoninę. Bet kuris žmogus pasakys, kad tai – siaubas. O tokių reiškinių po Ramūno Karbauskio ir A ...

    1
  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    18
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    11
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    10
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

Daugiau straipsnių