Kokie sprendimai lemia skaitmeninę pažangą?

Statistika teigia, kad sėkminga tampa tik kas dešimta inovacija, o visos kitos anksčiau ar vėliau nurašomos kaip nepateisinusios lūkesčių. Kodėl vieni inovatyvūs sprendimai išpopuliarėja ir tampa mūsų gyvenimo dalimi, o kiti neprigyja? Iš esmės tai lemia viena ir ta pati priežastis. Tai vartotojų pasirinkimas. Vartotojai savo įpročių nekeičia, jei nemato siūlomos naujovės vertės – kokią realią problemą ji išsprendžia? Sprendimas taip pat rizikuoja neprigyti, jei jis yra pernelyg komplikuotas ir jo naudojimas reikalauja daug pastangų.

Skaitmeninė „Google Wallet“ piniginė yra vienas pavyzdžių, kuomet inovacija neprigijo. 2011 m. pristatytas bekontaktis mokėjimo sprendimas išmaniajame telefone tuo metu buvo didžiausia korporacijos investicija, žadėjusi perversmą e. prekyboje. Deja, sprendimas vartotojų lūkesčių nepateisino. Nors skaičiuojama, kad programėlę JAV galėjo parsisiųsti iki 20 mln. vartotojų, aktyviais naudotojais tapo tik nežymi dalis. Išanalizavusi išmoktas pamokas „Google“ greičiausiai jų nekartos vystydama dar vieną bekontakčių mokėjimų sprendimą „Android Pay“.

Turėti nėra lygu naudoti – tokią pačią žinią inovatyvių sprendimų diegėjams siunčia ir Europos Komisija, šių metų kovą paskelbusi Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. Pagal pasiektą skaitmeninės pažangos lygį, Lietuva užima 13 vietą Europoje. Beveik visi mūsų šalies rezultatai yra geresni nei ES vidurkis. Tačiau atsiliekame pagal vieną svarbų parametrą – tai, kaip aktyviai naudojamės savo turimais el. įrankiais ir infrastruktūra. Ar tai reiškia, kad neturime poreikių naudotis pažangiais sprendimais? Žinant, kaip entuziastingai lietuviai priėmė kai kurias neseniai pristatytas naujoves (pavyzdžiui, bekontakčius mokėjimus), tokios išvados daryti nesinori.

Viena iš tokių sričių, kurioje infrastruktūrą esame sukūrę, bet pokyčių tebelaukiame – tai elektroninio parašo plėtra. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad e. parašą, kuris Lietuvoje buvo įteisintas dar 2000-aisiais, turi beveik trečdalis gyventojų. Skamba lyg ir neblogai, tiesa? Tuomet palyginkime – Estijoje jį turi 99 proc. Tačiau ar esate bandę pasirašyti dokumentą e. parašu, esančiu jūsų ID kortelėje? Jeigu norėtumėte tai padaryti, jums būtų reikalinga speciali techninė ir programinė įranga.

Turbūt nereikia įtikinėti, kodėl e. parašas ir jo pritaikomumas yra svarbus šalies skaitmeninei pažangai. Skaitmeninę tapatybę Pasaulio bankas yra įvardijęs kaip vieną iš keturių svarbiausių veiksnių skaitmeninei pažangai verslo, viešajame ir privačiame sektoriuose užtikrinti.

Pirmiausiai, tinkamai išplėtota ir vartotojui patogi e. identifikavimo infrastruktūra suteikia praktinės naudos. Ji reiškia mažesnius administracinius kaštus ir laiko sąnaudas, kokybiškesnį viešųjų paslaugų prieinamumą. Be to, ji labai svarbi diegiant vadinamąsias e. demokratijos platformas. Tikėtina, kad elektroninio balsavimo infrastruktūros Lietuvoje sukūrimas, kurį į savo darbų planą įsirašė naujoji Vyriausybė, paskatins dar kartą peržiūrėti e. parašo situaciją.

Šiandieninis vartotojas yra itin reiklus – jis puikiai atsirenka įrankius, kurie sprendžia jo problemas nekurdami naujų. To nuolat mokosi ir inovatyviuosius sprendimus diegiantis verslas. Bankai ne išimtis. Pavyzdžiui, greitųjų mokėjimų skaičiaus augimą „Swedbank“ mobiliojoje bankininkystėje pavyko paskatinti tik tuomet, kai gerokai patobulinome ir supaprastinome pervedimų atlikimą.

Kitas vartotojui svarbus aspektas – kaip greitai ir paprastai galima pradėti naudotis elektroniniu sprendimu. Pristatę klientams naująjį identifikavimo įrankį „Smart-ID“ vartotojų susidomėjimo ir aktyvumo sulaukėme iš karto. Viena priežasčių – pradėti juo naudotis yra labai paprasta, užtenka parsisiųsti programėlę. Per tris pirmąsias savaites ja jau naudojosi beveik 20 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Visose trijose Baltijos šalyse „Smart-ID“ šiuo metu naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Tokį įspūdingą augimą pasiseka pasiekti nedaugeliui naujai pristatytų el. įrankių.

Stebint „Smart-ID“ sėkmę, peršasi mintis, kad galbūt būtent jis ateityje galėtų tapti kvalifikuoto el. parašo infrastruktūros dalimi. Juo labiau, kad jis atitinka visus techninius reikalavimus, o jo kūrėjai ketina kreiptis dėl nacionalinio sertifikavimo.

Ką tai reikštų vartotojui? Kad pasirašyti el. sutartį, balsuoti internetu, naudotis elektroninėmis viešojo ir privataus sektoriaus paslaugomis jis galėtų turėdamas vieną vienintelę programėlę savo išmaniajame telefone. Gal būtent tokie sprendimai mums ir reikalingi, kad taptume skaitmeninės pažangos lyderiais?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Jei spaudimas keisti WindowsXP naujomis kur kas aikštingesnėmis Windows versijomis yra skaitmeninė pažanga, tai susikiškit tokią pažangą kur nesutenka! O elektroninis parašas gal ir būtų patogus, jei nereikėtų kas pora metų kaitalioti sertifikatų, nekalbant jau apie tai, kad lietuviškos e_parašo programulkos ne visur pripažįstamos ir ne visur atpažįstamos.

Algis

Algis portretas
Pavyzdziui skaitmenine televizija prastesne uz ankstesne - labai daznai garsas nesutinka su vaizdu , dau g kitokiu trugdziu,perjungus kanala ,vaizdas yra ,o garso reikia laukti keliata sekundziu ir tt.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    7
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių