Kokie sprendimai lemia skaitmeninę pažangą?

Statistika teigia, kad sėkminga tampa tik kas dešimta inovacija, o visos kitos anksčiau ar vėliau nurašomos kaip nepateisinusios lūkesčių. Kodėl vieni inovatyvūs sprendimai išpopuliarėja ir tampa mūsų gyvenimo dalimi, o kiti neprigyja? Iš esmės tai lemia viena ir ta pati priežastis. Tai vartotojų pasirinkimas. Vartotojai savo įpročių nekeičia, jei nemato siūlomos naujovės vertės – kokią realią problemą ji išsprendžia? Sprendimas taip pat rizikuoja neprigyti, jei jis yra pernelyg komplikuotas ir jo naudojimas reikalauja daug pastangų.

Skaitmeninė „Google Wallet“ piniginė yra vienas pavyzdžių, kuomet inovacija neprigijo. 2011 m. pristatytas bekontaktis mokėjimo sprendimas išmaniajame telefone tuo metu buvo didžiausia korporacijos investicija, žadėjusi perversmą e. prekyboje. Deja, sprendimas vartotojų lūkesčių nepateisino. Nors skaičiuojama, kad programėlę JAV galėjo parsisiųsti iki 20 mln. vartotojų, aktyviais naudotojais tapo tik nežymi dalis. Išanalizavusi išmoktas pamokas „Google“ greičiausiai jų nekartos vystydama dar vieną bekontakčių mokėjimų sprendimą „Android Pay“.

Turėti nėra lygu naudoti – tokią pačią žinią inovatyvių sprendimų diegėjams siunčia ir Europos Komisija, šių metų kovą paskelbusi Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. Pagal pasiektą skaitmeninės pažangos lygį, Lietuva užima 13 vietą Europoje. Beveik visi mūsų šalies rezultatai yra geresni nei ES vidurkis. Tačiau atsiliekame pagal vieną svarbų parametrą – tai, kaip aktyviai naudojamės savo turimais el. įrankiais ir infrastruktūra. Ar tai reiškia, kad neturime poreikių naudotis pažangiais sprendimais? Žinant, kaip entuziastingai lietuviai priėmė kai kurias neseniai pristatytas naujoves (pavyzdžiui, bekontakčius mokėjimus), tokios išvados daryti nesinori.

Viena iš tokių sričių, kurioje infrastruktūrą esame sukūrę, bet pokyčių tebelaukiame – tai elektroninio parašo plėtra. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad e. parašą, kuris Lietuvoje buvo įteisintas dar 2000-aisiais, turi beveik trečdalis gyventojų. Skamba lyg ir neblogai, tiesa? Tuomet palyginkime – Estijoje jį turi 99 proc. Tačiau ar esate bandę pasirašyti dokumentą e. parašu, esančiu jūsų ID kortelėje? Jeigu norėtumėte tai padaryti, jums būtų reikalinga speciali techninė ir programinė įranga.

Turbūt nereikia įtikinėti, kodėl e. parašas ir jo pritaikomumas yra svarbus šalies skaitmeninei pažangai. Skaitmeninę tapatybę Pasaulio bankas yra įvardijęs kaip vieną iš keturių svarbiausių veiksnių skaitmeninei pažangai verslo, viešajame ir privačiame sektoriuose užtikrinti.

Pirmiausiai, tinkamai išplėtota ir vartotojui patogi e. identifikavimo infrastruktūra suteikia praktinės naudos. Ji reiškia mažesnius administracinius kaštus ir laiko sąnaudas, kokybiškesnį viešųjų paslaugų prieinamumą. Be to, ji labai svarbi diegiant vadinamąsias e. demokratijos platformas. Tikėtina, kad elektroninio balsavimo infrastruktūros Lietuvoje sukūrimas, kurį į savo darbų planą įsirašė naujoji Vyriausybė, paskatins dar kartą peržiūrėti e. parašo situaciją.

Šiandieninis vartotojas yra itin reiklus – jis puikiai atsirenka įrankius, kurie sprendžia jo problemas nekurdami naujų. To nuolat mokosi ir inovatyviuosius sprendimus diegiantis verslas. Bankai ne išimtis. Pavyzdžiui, greitųjų mokėjimų skaičiaus augimą „Swedbank“ mobiliojoje bankininkystėje pavyko paskatinti tik tuomet, kai gerokai patobulinome ir supaprastinome pervedimų atlikimą.

Kitas vartotojui svarbus aspektas – kaip greitai ir paprastai galima pradėti naudotis elektroniniu sprendimu. Pristatę klientams naująjį identifikavimo įrankį „Smart-ID“ vartotojų susidomėjimo ir aktyvumo sulaukėme iš karto. Viena priežasčių – pradėti juo naudotis yra labai paprasta, užtenka parsisiųsti programėlę. Per tris pirmąsias savaites ja jau naudojosi beveik 20 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Visose trijose Baltijos šalyse „Smart-ID“ šiuo metu naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Tokį įspūdingą augimą pasiseka pasiekti nedaugeliui naujai pristatytų el. įrankių.

Stebint „Smart-ID“ sėkmę, peršasi mintis, kad galbūt būtent jis ateityje galėtų tapti kvalifikuoto el. parašo infrastruktūros dalimi. Juo labiau, kad jis atitinka visus techninius reikalavimus, o jo kūrėjai ketina kreiptis dėl nacionalinio sertifikavimo.

Ką tai reikštų vartotojui? Kad pasirašyti el. sutartį, balsuoti internetu, naudotis elektroninėmis viešojo ir privataus sektoriaus paslaugomis jis galėtų turėdamas vieną vienintelę programėlę savo išmaniajame telefone. Gal būtent tokie sprendimai mums ir reikalingi, kad taptume skaitmeninės pažangos lyderiais?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Jei spaudimas keisti WindowsXP naujomis kur kas aikštingesnėmis Windows versijomis yra skaitmeninė pažanga, tai susikiškit tokią pažangą kur nesutenka! O elektroninis parašas gal ir būtų patogus, jei nereikėtų kas pora metų kaitalioti sertifikatų, nekalbant jau apie tai, kad lietuviškos e_parašo programulkos ne visur pripažįstamos ir ne visur atpažįstamos.

Algis

Algis portretas
Pavyzdziui skaitmenine televizija prastesne uz ankstesne - labai daznai garsas nesutinka su vaizdu , dau g kitokiu trugdziu,perjungus kanala ,vaizdas yra ,o garso reikia laukti keliata sekundziu ir tt.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą
    Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

    Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne t...

    4
  • Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje
    Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

    Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. ...

  • Sveikstanti Lietuva
    Sveikstanti Lietuva

    Laimutė Anužienė, iškiliai vadinamo Karaliaus Mindaugo centro (o realiai – "profkės") direktorė, pagaliau pasveiko. Pasveiko ir vis dar Seimo narys Kęstutis Pūkas. Abu, kaip žinoma, ūmai apsirgo, išaiškėjus kai ku...

  • Mokinio krepšelis – su kišenėmis
    Mokinio krepšelis – su kišenėmis

    Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir pri...

    3
  • Dar kartą apie nelygybę
    Dar kartą apie nelygybę

    Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų? ...

    4
  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    13
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    3
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
Daugiau straipsnių