Kokias problemas slepia meilė gryniesiems pinigams?

Nors SEB banko statistika rodo nuolat augantį atsiskaitymo kortelėmis operacijų skaičių, Lietuva pagal atsiskaitymų negrynaisiais pinigais mastą tarp Šiaurės ir kaimyninių Baltijos šalių dar turi kur pasistūmėti.

2016 metais vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai 73 kartus atsiskaitė kortele, kai Latvijoje atliktos 123, o Estijoje – 217 tokių mokėjimo operacijų. Toks Lietuvos atsilikimas nuo kitų Baltijos šalių yra žymus, nors didesnių infrastruktūros skirtumų nėra.

ES mokėjimų kortelėmis vidurkis pernai siekė truputį daugiau negu 100, o Šiaurės šalyse – daugiau negu 300 operacijų per metus.

Jau labai seniai pastebėta, kad kuo aktyviau naudojami grynieji pinigai atsiskaitant už prekes ar paslaugas, tuo šešėlinės ekonomikos lygis šalyje didesnis. Tiesa, grynieji pinigai nėra šešėlinės ekonomikos išsikerojimo priežastis – jie yra priemonė, padedanti sudaryti sandorį tarp subjektų, siekiančių išvengti mokestinių įsipareigojimų. Tai rodo, kad didelis grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje slepia ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas.

Akivaizdžiausiai šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje pagrindžia tai, kad nors mūsų šalyje oficialus darbo užmokestis po mokesčių yra 30 proc. mažesnis negu Estijoje ir 3 proc. mažesnis negu Latvijoje, o vieno gyventojo vartojimo išlaidos yra didesnės negu kitose Baltijos šalyse.

Europos Komisija neseniai paskelbė nagrinėsianti galimybę nustatyti didžiausią leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą visoje Europos Sąjungoje. Toks ribojimas būtų radikalus kovos su šešėliu būdas. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje jau yra nustatytos tokios atsiskaitymo grynaisiais lubos ir jos siekia 1000 eurų. Danijoje leidžiama pasirinkti – jeigu sandorio suma viršija 1340 eurų, o pirkėjas visgi nori atsiskaityti grynaisiais, jis kartu su pardavėju tampa atsakingas, kad pastarasis sumokėtų su šiuo sandoriu susijusius mokesčius. Galima atrasti begalę argumentų už ir prieš tokius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus, tačiau sudėtinga būtų paneigti, kad tai mažiau ar daugiau mažina šešėlį.

Atsiskaitymų rinka pastaruoju metu vystosi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasirinkimas (pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai), tačiau svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi informacinių technologijų teikiamais privalumais. Tai ne tik valdžios, bet ir visų susijusių su informacinėmis technologijomis pareiga suprantamai paaiškinti ir parodyti, kaip galima gauti paslaugas ir prekes pigiau bei patogiau negu tradiciniu būdu. Tiesa, negalima pamiršti ir reikalingo valdžios indėlio, kad kuo daugiau jos funkcijų būtų skaitmenizuota ir mažėtų vietų viešajame sektoriuje, kur atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais. Galiausiai, jei visuomenėje šešėlio nykimas vyks lėtai, proveržio atsisakant grynųjų pinigų Lietuvoje gali tekti laukti dar ilgai.

Mažesnį negu kitose valstybėse atsiskaitymų negrynaisiais populiarumą Lietuvoje lemia ir mažesnis naudojimasis informacinėmis technologijomis. Eurostato duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių internetu Lietuvoje visiškai nesinaudojo ketvirtadalis šalies gyventojų. Estijoje tokių gyventojų buvo dvigubai mažiau (12 proc.), Latvijoje – 18 proc., o ES vidurkis siekė 14 procentų. Natūralu, kad aktyviai informacinėmis technologijomis besinaudojančiai, prie socialinių tinklų, apsipirkimų internetu ir atsiskaitymų mobiliosiomis programėlėmis pripratusiai visuomenei atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra kasdienybė, o 25 proc. Lietuvos gyventojų, kurie visiškai nesinaudoja internetu, vis dar sudėtinga priprasti prie kitų atsiskaitymo būdų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Jei bankai pažada verstis tik iš tikrai bankinės veiklos (paskolų ir valiutos keitimo), o man mokėti palūkanas už MANO patikėtus bankui pinigus, užuot tuos mano pinigus apmokestinę "aptarnavimo" bei "paslaugų" dingstimi, tada valio, galima džiaugtis bankais! Bet kol kas bankai su klientų pinigais elgiasi kaip su savais, ir niekas nagarantuos, kad uždraudus grynuosius jie nepanorės užsikelti įkainius iki šimto procentų sumos.

Taigi

Taigi portretas
Manau, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra žmogaus teisių pažeidimas.Kodėl bankai jau net pensiją išmokėdami ima mokestį, juk už pensininkų aptarnavimą, manau, sumoka Sodra? Atsiskaitant grynais pinigais prekės pardavimo momentu yra garantuojamas apmokėjimas, o pervedimu per banką kaip - pirkėjas paėmė prekę ir nesumokėjo, kaip dabar madinga, paskelbė bankrotą, kas padengs pardavėjui, kuriam neapmokėta už prekes, nuostolius? Be to , bankiniai pavedimai nepigiai kainuoja. Manau, tai tik siekis padidinti bankų pelną.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    1
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
  • Alkoholio – tik per banką?
    Alkoholio – tik per banką?

    Asmeninėje gyvenimo dėžėje tarp sentimentus keliančių niekučių dulka ir pirkėjo vizitinė kortelė. Menantieji pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo dienas, prisimena ir tuos, žvelgiant nūdienos žmogaus akimis, žmogiškąjį orumą žeminan...

    4
  • Kur slypi lietuvių laimės priežastys?
    Kur slypi lietuvių laimės priežastys?

    Šių metų JT Pasaulio laimės indekse Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padid...

  • Kraupi Ievos istorija
    Kraupi Ievos istorija

    Baltos rožės ant kapo sudekoruotos. Žudikai sulaikyti. Tačiau kaip čia užmirši kraupią Ievos istoriją, jei tiems, kurie įpratę naudotis savo galva, kyla daugybė klausimų, nes oficialios versijos labai jau primena brolių Grimmų pasakas. ...

    9
  • Artėjant Vydūno 150-mečiui
    Artėjant Vydūno 150-mečiui

    Vydūnas Nobelio premijos laureato Thomo Manno teiginį – materija savo gelmėje yra nemateriali – atskleidė plačiau ir giliau. ...

Daugiau straipsnių