Kodėl žudomi žurnalistai?

Pasak Vokietijos nacionalinio dienraščio „Welt“, „jau mėnesių mėnesius Janas Kuciakas pranešinėjo apie galimus mokesčių sukčiavimus. Jo žurnalistiniame taikiklyje atsidūrė įtartini žymūs verslininkai, kurie, pagal jo paties duomenis, turėjo darbo ryšius ne tik su Slovakiją valdančiais socialdemokratais, bet ir su organizuoto nusikalstamumo atstovais.

Janas Kuciakas savo tyrimų duomenis išsaugojo taip, kad jo mirties atveju patikimi žmonės galėtų prie jų prieiti. Tai dabar ir vyksta. Jo tekstus skelbia daugelis Europos publikacijų ir taip jie pasiekia tarptautinę milijoninę auditoriją.

Dabar kylanti solidarizuojančių tyrimų banga galėtų virsti įspūdingu teisinės valstybės revanšu. Bendroji mintis čia būtų tokia: mes nepasiduosime, kol piktadariai nebus surasti. Tam turėtume skirti visas jėgas. To esame abiems aukoms skolingi“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas laikraštis.

Kai leidžiama „imtis priemonių“ prieš kritiškus žurnalistus, pakertama laisvė ir demokratija.

Regioninis Viokietijos dienraštis „Rheinische Post“ rašė, jog „aną spalį Maltoje sprogimu mašinoje nužudžius Daphnę Caruaną Galiciją, dabar eilė atėjo Janui Kuciakui. Abu žurnalistai tyrinėjo ryšius tarp politikos ir organizuoto nusikalstamumo. Bet tam, kad abudu nusikaltimai bus išaiškinti, deja, garantijų nėra.

Bent jau Slovakijoje net vyriausybės nariai dažnai burnoja prieš jiems nepatinkančius žurnalistus. Kai leidžiama „imtis priemonių“ prieš kritiškus žurnalistus, pakertama laisvė ir demokratija. O to negalime sau leisti.

Todėl gerai, kad pagaliau darbo imasi Europos Komisija: tiesą reikia išnešti į dienos šviesą“, – teigė Diuseldorfo laikraštis.

Su tuo sutiko ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“. Anot jo, slovako žurnalisto Jano Kuciako ir maltietės žurnalistės Daphnės Caruanos Galicijos nužudymai yra Europos Sąjungos problema – ir būtent nauja teisinės valstybės problema, gresianti tapti vis sunkesnė.

Briuseliui tai negali būti vis tiek. Čia prasminga tarptautinė pagalba, kokią, pvz., teikia FTB ir europietiškos įstaigos Maltoje. Tokios misijos negali pakeisti nacionalinės baudžiamosios teisės veiksmų šalyse, kur nusikaltimai padaryti, tačiau jos gali padidinti dėmesį ir spaudimą tam, kad neleistini susidorojimai su žurnalistais neliktų be pasekmių.

Europai būtina prie tokių blogų žinių nepriprasti. O vis dėlto galimybės tinkamai reaguoti į jas yra ribotos, ir patirtys Maltoje po keturių mėnesių teikia mažai vilties. Nužudymo užsakovai lieka ir toliau tamsoje, o pats įvykis ir jo aiškinimas iš antraščių dingo“, – skundėsi Ciuricho laikraštis.

Slovakijos sostinės dienraštis „Dennik N“ pažymėjo, kad „vyriausybės vadovas paragino visus vyriausiuosius redaktorius kartu daryti viską, kad Jano Kuciako nužudymas būtų išaiškintas. Tačiau net ir šiame susitikime vyriausybės rūmuose jis neįstengė užslėpti savo neapykantos žiniasklaidai.

Paskutinieji nužudytojo tyrimai į dienos šviesą išvilko šalyje veikiančią italų mafijos grupuotę. Netgi pats premjeras yra pasitelkęs žmonių, kurie su šia mafija bendradarbiavo. Tad jis ir neturėtų toliau vadovauti vyriausybei“, – drožė išvadą  Bratislavos laikraštis.

O Prahos dienraštis „Pravo“ pridūrė: „Slovakijoje įvykdžius, rodos, užsakytą žmogžudystę, pirma turėjo mirti jaunas žurnalistas, kad pagaliau būtų rimtai diskutuojama dėl žurnalistikos svarbumo visuomenėje.

Bet juk tai savaime suprantama, tiesiog banalu: be laisvos žiniasklaidos ir jos veiklos, negali funkcionuoti jokia demokratija“, – teigė Čekijos sostinės dienraštis.

Nuo savęs pridursiu, kad tiriamieji žurnalistai – tiesos kankiniai. Jei juos žudo, tai dėl to, kad jie atskleidė opią teisybę.