Kodėl tiek mokame už šildymą ir karštą vandenį?

Namams Tvirtovės al. 86 ir 88 už vieno kubinio metro vandens pašildymą atėjo sąskaitos nuo 120 iki 300 litų. Pasiteiravus iš „Kauno energijos“ gauti trys atsakymų variantai: cirkuliacijos kaina už 2008 metus, išdalinta ant visų pavogta šiluma ir mokestis už gyvatuką, kurio nėra minėtuose namuose. Kitą mėnesį 50 kvadratinių metrų ploto buto kaina už šilumą bus apie 800 litų? Pilni šiluminiai tinklai pedofilų. Kedy, padėk!!!

Į skaitytojo laišką atsako bendrovės „Kauno energija“ pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius Rimas Perevičius:

Sumos sąskaitose kai kuriems Tvirtovės alėjos 86 ir 88 namų gyventojams išaugo perskaičiavus mokestį už pastatams patiektą šilumą. Nors skamba paradoksaliai, tačiau perskaičiavimas atliktas atstatant teisingumą.

Mat iki šiol labiausiai nuskriaustais galėjo jaustis sąžiningai karšto vandens suvartojimą deklaravę šių namų gyventojai.

Negana, kad jiems teko mokėti itin aukštą kubinio metro karšto vandens kainą  - nes jiems buvo išdalytas viso namo atitinkamą mėnesį karštam vandeniui ruošti suvartotos šilumos kiekis.

Tačiau sąžiningai deklaruojantiems gyventojams mokestis augo ir dėl cirkuliacijos, kuri, kaip paaiškėjo, šiuose pastatuose vis dėlto yra.

Iki šiol, neturėdama duomenų apie cirkuliacijos sistemas, bendrovė „Kauno energija“ mokestį už suvartotą šilumos energiją Tvirtovės al. 86 ir 88 namų gyventojams skaičiavo taip, lyg pastatuose nebūtų cirkuliacijos sistemos.

Šildymo sezono metu pastato suvartotos šilumos kiekis skirstytas karštam vandeniui ruošti ir šilumai, ne šildymo sezono metu - vien tik karštam vandeniui ruošti.

„Kauno energija“ tiekia šilumą tik iki pastato, ir turi ribotas galimybes tikrinti kiekvieno pastato vidaus šildymo sistemą.  Juo labiau, kad reorganizuojant buvusią butų ūkių sistemą keitėsi namus eksploatavusios įmonės, neišsaugoję projektinės dokumentacijos.

Pastebėję, kad pastatų Tvirtovės al. 86 ir 88 gyventojams kubinio metro karšto vandens kaina palyginti didelė, bendrovės „Kauno energija“ specialistai paprašė informacijos šių namų šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią bendrovę „Šiluminės energijos sistemos“.

Įmonė patvirtino: karšto vandens sistemoje yra cirkuliacija stovuose ir rūsyje (rankšluosčių džiovintuvai šiuose šildomi nuo šilumos sistemos).

Remiantis šios bendrovės raštu, patiektos ir namų suvartotos šilumos kiekį teko perskaičiuoti, sumažinant mokestį sąžiningai karšto vandens suvartojimą deklaravusiems gyventojams (jiems nepriskaičiuota suma už cirkuliaciją), ir padidinant tiems, kurie nedeklaravo. 

Perskaičiavimas atliktas už 2008 m. gegužės - rugsėjo mėnesius ir už 2009 m. gegužės - rugpjūčio mėnesius. Taip pat vienam Tvirtovės al. 88 namo  butui perskaičiuoti karšto vandens normatyvai už šių metų rugpjūtį. Anksčiau mokesčiai už cirkuliaciją šiems namams nebuvo skaičiuojami.

Į tokią apmaudžią situaciją gali pakliūti gyventojai pastato, kuris neturi veiklaus valdytojo - įgaliotinio, pirmininko, administratoriaus.

Situacija iš tiesų gyventojams apmaudi, tačiau jos išvengti galima nebent aktyviai patiems kontroliuojant savo namo karšto vandens suvartojimą ir prižiūrint, kad visi gyventojai deklaruotų iš tikrųjų suvartotą karšto vandens kiekį.


Šiame straipsnyje: skaitytojo laiškas

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
Daugiau straipsnių