- Virginijus Savukynas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Virginijus Savukynas
29-asis Sąjūdžio gimtadienis praėjo beveik nepastebėtas. Tikriausiai logiška, nes dabartinei Lietuvai Sąjūdis yra neaktualus. Gyventojų Lietuvoje mažėja, bet eilės biurokratinėse įstaigose ilgėja, biurokratams reikia vis daugiau ir daugiau laiko išnagrinėti įvairiausius popierius. Netikite. Keli pavyzdžiai: jei nori, kad Registrų centras įtrauktų tavo elektroninį paštą, reikia atvykti asmeniškai ir parašyti popierinį prašymą. Nori elektroninio sertifikuoto rakto (tai kelių skaičių kombinacija) – lauk 5 darbo dienas. Ir taip yra kiekvienoje biurokratinėje įstaigoje.
Mes pasiekėme kritinį tašką, – mūsų padėtis tragiška. Esame nykstanti tauta ir silpna valstybė. Ir tai niekaip nesusiję su pinigais. 1990 metais lietuviai pinigų turėjo žymiai mažiau, buitis buvo žymiai skurdesnė, galimybių buvo žymiai mažiau, tačiau ta Lietuva buvo nepalyginamai stipresnė nei dabartinė. Kur pagrindinis skirtumas? Viltis. Tuo metu Lietuva turėjo viltį, jog laukia naujas gyvenimas: teisingesnis, turtingesnis, kad mes sugebėsime sukurti gražią ir klestinčią valstybę.
O kokia yra Lietuva 2017 metais? Ji, be jokios abejonės, yra turtingesnė, turinti milžiniškas galimybes, tačiau neturinti vilties. Nesenos moksleivių apklausos atskleidė, kad dauguma jų ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Jaunimas nesieja savo likimo su šia valstybe. Dauguma Lietuvos gyventojų neturi vilties, kad šioje valstybėje galima kurti savo vaikų ir anūkų ateitį.
Priežasčių yra labai daug. Tačiau pati svarbiausia – biurokratai. Lietuvos viltį nužudė biurokratai su savo absurdiškais reikalavimais ir priekabėmis. Mūsų valstybėje biurokratas visada yra teisus. Jis yra arogantiškas, apsikrovęs įvairiausiomis taisyklėmis, kurias pats sugalvojo ir kurios yra jam pačiam tereikalingos. Jos jokios naudos neduoda. Ar kas paskaičiavo, kokią ekonominę žalą padaro perteklinės, niekam nereikalingos taisyklės ir įvairiausi reikalavimai? Tačiau biurokratai ne tik slopina ekonominį augimą. Biurokratai arogantiškai elgdamiesi su žmonėmis atima viltį. Negana to, žmonės mato, kad vieniems yra daugiau leista, nei kitiems. Jie mato prašmatnias įvairiausių pareigūnų ir biurokratų vilas gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Ir puikiai žino, kokie tų pareigūnų atlyginimai. Iš jų tokių dvarų nepasistatysi.
Paradoksalu, tačiau viltį nužudė tie žmonės, kurie turėtų tarnauti Lietuvos valstybei. Panaši nomenklatūrinio tvaiko persunkta okupacinė biurokratija egzistavo ir 1987 metais. Tada buvo surasta jėgų išsivaduoti. Ar šiandien dar liko energijos, kad pajėgtume sudraskyti mus apraizgiusį biurokratijos voratinklį? Ar vienintelė kova – tai emigravimas iš šios valstybės?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
