Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas. Socialiai jautrus ekonomistas jam priešgyniautų, pabrėždamas pražūtingą krizės įtaką skurdžiausiai gyvenančių visuomenės narių finansinei padėčiai. Abi pusės yra savotiškai teisios, tiesiog pirmuoju atveju išryškinamos ilgesnio laikotarpio pasekmės, antruoju – momentinis krizės šūvis į paprastų žmonių pinigines.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pirmaisiais metais krizė buvo nuolatinė, kadangi ji sutapo su ūkio persiorientavimo iš planinės į rinkos ekonomiką procesu. 1994 metais pagrindinės reformos jau buvo įgyvendintos, tačiau prasidėjo vadinamosios sektorinės krizės, pirmiausia nelegalių kredito įstaigų bankrotai, pasiglemžę daugybės žmonių santaupas, o 1995–1996 metais dar ir kelių komercinių bankų žlugimas, supurtęs pasitikėjimą legaliai veikiančia finansų sistema. Tuo metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva be krizių – Lietuva be ateities. Tokiomis sąlygomis atsirado net etatinių krizės pranašų. Viena paskutiniame XX a. dešimtmetyje labai populiari finansų analitikė ėmė reguliariai prognozuoti krizes maždaug kas pusmetį. Buvo metas, kai Lietuvos bankas net svarstė, ar nereikėtų jos pranašysčių registruoti norint apskaičiuoti jų išsipildymo koeficientą.

Visgi vienas dalykas yra neginčijamas – atkaklūs krizės šaukliai anksčiau ar vėliau pasirodo esą teisūs. Atidundėjo 1997 metų Pietryčių Azijos ir ypač 1998 metų Rusijos krizės, vaizdžiai pademonstravusios, kad gyvename globalioje ekonomikoje, kurioje drugelio sparnų plazdėjimas Karibuose gali sukelti cunamį Indijos vandenyne. Tiesa, Rusijos su drugeliu nesulyginsi nei dydžiu, nei charakteriu. Vertinant Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai praėjus beveik 20 metų, negalima atsistebėti, kaip greitai šalies verslas atsitiesė nuo patirto smūgio. Juk į Rusiją tuo metu vežėme apie ketvirtadalį viso savo eksporto, o labiausiai rusų mėgstama atsiskaitymo valiuta buvo JAV doleris. Jis Lietuvoje taip pat buvo populiariausias, palyginti su kitomis valiutomis.

Vis dėlto jokio paradokso čia nėra – didžiojo kaimyno krizė buvo klasikinė regioninė krizė, neturėjusi pragaištingos įtakos pasaulio ekonomikai. Praradus rinką Rytuose, visais įmanomais būdais pradėta kabintis į rinkas Vakaruose ir ši strategija labai greitai pasiteisino. Štai kodėl Lietuvos verslas ir valstybės biudžetas greitai išsilaižė žaizdas ir Lietuva net sugebėjo išvengti recesijos. Žinoma, Lietuva patyrė gana rimtų nuostolių – juk mūsų šalis buvo išmušta iš spartaus augimo ritmo, o pasitikėjimo atkūrimas finansų rinkose užtruko, todėl valstybei dar ilgą laiką reikėjo mokėti padidintą kainą už savo skolas.

Drįsčiau teigti, kad labiausiai lietuvio sąmonę stigmatizavo ne Rusijos, o 2008 metų pasaulinė finansų krizė.

Drįsčiau teigti, kad labiausiai lietuvio sąmonę stigmatizavo ne Rusijos, o 2008 metų pasaulinė finansų krizė. Pirma, BVP susitraukimas 15 proc. ir nekilnojamojo turto kainų kritimas 40–50 proc. negalėjo nepalikti pėdsakų kiekvieno žmogaus kišenėje. Antra, visuomenę, ko gero, dar skaudžiau psichologiškai ir finansiškai traumavo mokesčių naštos padidinimas stengiantis išvengti valstybės bankroto. Šiandien jau toli gražu ne kiekvienas atsimena, kiek smuko Lietuvos ekonomika 2009 metais, tačiau paprastų žmonių ir politikų leksikoje vis dar labai gajūs vaizdiniai „A. Kubilius – krizių premjeras“ ir „naktinė mokesčių reforma“. Skirtingai nuo Rusijos krizės, pasaulinė finansų krizė nepaliko pasirinkimo laisvės – smuko visos aplinkinės ir tolimesnės rinkos, todėl persiorientuoti tiesiog nebuvo kur. Prireikė kelerių metų, kol pasiekėme prieškrizinį BVP dydį, o realiojo darbo užmokesčio lygis buvo atkurtas tik 2015 metų pabaigoje. Investicijų mastas ir nekilnojamojo turto kainos ir šiandien tebėra mažesni negu prieš dešimtmetį.

Tad ar verta stebėtis, kad šiandien žmonės vis dar krūpčioja išgirdę žodį „krizė“? Atsakymas banalus – pernelyg gyvi ne itin malonūs prisiminimai! Tai rezonuoja viešojoje erdvėje panašiai kaip oro uoste ar lėktuvo salone ištartas žodis „bomba“. Nesakau, kad įžengėme į stebuklingą amžių, kuomet apie krizes pasakotume tik pasakose vaikams prieš miegą. Tiesiog manau, kad besaikis šio stipraus epiteto vartojimas devalvuoja jo reikšmę, todėl jis gali nesuveikti kaip perspėjimo sirena tuomet, kai labiausiai reikės. Tam tikra prasme valdžia nuolat privalo gyventi kiekvieną akimirką galinčios ištikti krizės režimu. Tai ypač pasakytina apie viešųjų finansų tvarkymą ir optimalaus valdymo aparato paieškas. O jei visgi kyla nenumaldomas noras pasikalbėti apie krizę, konstruktyvios diskusijos labui nurodykime konkrečius jos artėjimo požymius arba nerimo šaltinius.


Šiame straipsnyje: krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Safyras

Safyras portretas
Žodis krizė yra labai patogus politikams ir jų patarėjams. Tada galima visus prastus darbus nurašyti...krizei. Ne veltui yra posakis, kad sotus alkano neužjaučia... Labai tinka Lietuvos politikams ir verslininkams... Kai žmogus pralobsta ne iš savo darbo, bet parduodamas nekilnojamą , kilnojamą turtą už kurį jis sumokėjo tik simbolinę kainą, mokesčius ir pelną sugeba paslėpti, tai parodo, kad švietimas ir ekonomika smarkiai serga, jei nesugebama susitvarkyti savam kieme, bet laukiama nurodymų iš kažkur..

gitanai

gitanai portretas
neprimink kubilo naktines reformos-nenorejo skolintis IS TVF [kaip jam buvo patarta]-taupe pensininku. invalidu saskaita, .dabar taupytojo ivaizdis @@@22

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministro galva už kito ministro kėdę?
    Ministro galva už kito ministro kėdę?

    „Valstiečių“ skelbta išganinga Lietuvai mintis, kad dirbs profesionalų vyriausybė, pražydo politinėje padangėje visu gražumu. Karšta dėl dviejų kėdžių, kurių viena tuščia ir į ją nori profesionalas teisininkas,...

    1
  • Kam šįsyk įjungs skaitiklį?
    Kam šįsyk įjungs skaitiklį?

    Jei gatvėje pamatote V.Šustauską, turbūt nesitikite, kad jis jums pagros arfa? ...

    10
  • Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu
    Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu

    Pastaruoju metu žmogus, besilaikantis duoto žodžio, tapo tokia pat retenybe, kaip naminių uogienių virti netinginti 20-metė. Frazė "kaip tarė, taip ir padarė" iškart asocijuojasi su pasakomis ne tik dėl atgyvenusio skambesio, bet ir ...

    3
  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    16
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    3
  • Akcizas už meilę
    Akcizas už meilę

    Seimas patvirtino, kad Lietuvoje yra 15 priklausomybių. Nuo alkoholio, apsipirkinėjimo, darbo, interneto, lošimų, maisto, medikamentų, narkotikų, nikotino, patyčių, pinigų, santykių, smurto, valdžios ir sekso. Šią savaitę Seimo Prikla...

    2
  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    7
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    6
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
Daugiau straipsnių