Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas. Socialiai jautrus ekonomistas jam priešgyniautų, pabrėždamas pražūtingą krizės įtaką skurdžiausiai gyvenančių visuomenės narių finansinei padėčiai. Abi pusės yra savotiškai teisios, tiesiog pirmuoju atveju išryškinamos ilgesnio laikotarpio pasekmės, antruoju – momentinis krizės šūvis į paprastų žmonių pinigines.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pirmaisiais metais krizė buvo nuolatinė, kadangi ji sutapo su ūkio persiorientavimo iš planinės į rinkos ekonomiką procesu. 1994 metais pagrindinės reformos jau buvo įgyvendintos, tačiau prasidėjo vadinamosios sektorinės krizės, pirmiausia nelegalių kredito įstaigų bankrotai, pasiglemžę daugybės žmonių santaupas, o 1995–1996 metais dar ir kelių komercinių bankų žlugimas, supurtęs pasitikėjimą legaliai veikiančia finansų sistema. Tuo metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva be krizių – Lietuva be ateities. Tokiomis sąlygomis atsirado net etatinių krizės pranašų. Viena paskutiniame XX a. dešimtmetyje labai populiari finansų analitikė ėmė reguliariai prognozuoti krizes maždaug kas pusmetį. Buvo metas, kai Lietuvos bankas net svarstė, ar nereikėtų jos pranašysčių registruoti norint apskaičiuoti jų išsipildymo koeficientą.

Visgi vienas dalykas yra neginčijamas – atkaklūs krizės šaukliai anksčiau ar vėliau pasirodo esą teisūs. Atidundėjo 1997 metų Pietryčių Azijos ir ypač 1998 metų Rusijos krizės, vaizdžiai pademonstravusios, kad gyvename globalioje ekonomikoje, kurioje drugelio sparnų plazdėjimas Karibuose gali sukelti cunamį Indijos vandenyne. Tiesa, Rusijos su drugeliu nesulyginsi nei dydžiu, nei charakteriu. Vertinant Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai praėjus beveik 20 metų, negalima atsistebėti, kaip greitai šalies verslas atsitiesė nuo patirto smūgio. Juk į Rusiją tuo metu vežėme apie ketvirtadalį viso savo eksporto, o labiausiai rusų mėgstama atsiskaitymo valiuta buvo JAV doleris. Jis Lietuvoje taip pat buvo populiariausias, palyginti su kitomis valiutomis.

Vis dėlto jokio paradokso čia nėra – didžiojo kaimyno krizė buvo klasikinė regioninė krizė, neturėjusi pragaištingos įtakos pasaulio ekonomikai. Praradus rinką Rytuose, visais įmanomais būdais pradėta kabintis į rinkas Vakaruose ir ši strategija labai greitai pasiteisino. Štai kodėl Lietuvos verslas ir valstybės biudžetas greitai išsilaižė žaizdas ir Lietuva net sugebėjo išvengti recesijos. Žinoma, Lietuva patyrė gana rimtų nuostolių – juk mūsų šalis buvo išmušta iš spartaus augimo ritmo, o pasitikėjimo atkūrimas finansų rinkose užtruko, todėl valstybei dar ilgą laiką reikėjo mokėti padidintą kainą už savo skolas.

Drįsčiau teigti, kad labiausiai lietuvio sąmonę stigmatizavo ne Rusijos, o 2008 metų pasaulinė finansų krizė.

Drįsčiau teigti, kad labiausiai lietuvio sąmonę stigmatizavo ne Rusijos, o 2008 metų pasaulinė finansų krizė. Pirma, BVP susitraukimas 15 proc. ir nekilnojamojo turto kainų kritimas 40–50 proc. negalėjo nepalikti pėdsakų kiekvieno žmogaus kišenėje. Antra, visuomenę, ko gero, dar skaudžiau psichologiškai ir finansiškai traumavo mokesčių naštos padidinimas stengiantis išvengti valstybės bankroto. Šiandien jau toli gražu ne kiekvienas atsimena, kiek smuko Lietuvos ekonomika 2009 metais, tačiau paprastų žmonių ir politikų leksikoje vis dar labai gajūs vaizdiniai „A. Kubilius – krizių premjeras“ ir „naktinė mokesčių reforma“. Skirtingai nuo Rusijos krizės, pasaulinė finansų krizė nepaliko pasirinkimo laisvės – smuko visos aplinkinės ir tolimesnės rinkos, todėl persiorientuoti tiesiog nebuvo kur. Prireikė kelerių metų, kol pasiekėme prieškrizinį BVP dydį, o realiojo darbo užmokesčio lygis buvo atkurtas tik 2015 metų pabaigoje. Investicijų mastas ir nekilnojamojo turto kainos ir šiandien tebėra mažesni negu prieš dešimtmetį.

Tad ar verta stebėtis, kad šiandien žmonės vis dar krūpčioja išgirdę žodį „krizė“? Atsakymas banalus – pernelyg gyvi ne itin malonūs prisiminimai! Tai rezonuoja viešojoje erdvėje panašiai kaip oro uoste ar lėktuvo salone ištartas žodis „bomba“. Nesakau, kad įžengėme į stebuklingą amžių, kuomet apie krizes pasakotume tik pasakose vaikams prieš miegą. Tiesiog manau, kad besaikis šio stipraus epiteto vartojimas devalvuoja jo reikšmę, todėl jis gali nesuveikti kaip perspėjimo sirena tuomet, kai labiausiai reikės. Tam tikra prasme valdžia nuolat privalo gyventi kiekvieną akimirką galinčios ištikti krizės režimu. Tai ypač pasakytina apie viešųjų finansų tvarkymą ir optimalaus valdymo aparato paieškas. O jei visgi kyla nenumaldomas noras pasikalbėti apie krizę, konstruktyvios diskusijos labui nurodykime konkrečius jos artėjimo požymius arba nerimo šaltinius.


Šiame straipsnyje: krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Safyras

Safyras portretas
Žodis krizė yra labai patogus politikams ir jų patarėjams. Tada galima visus prastus darbus nurašyti...krizei. Ne veltui yra posakis, kad sotus alkano neužjaučia... Labai tinka Lietuvos politikams ir verslininkams... Kai žmogus pralobsta ne iš savo darbo, bet parduodamas nekilnojamą , kilnojamą turtą už kurį jis sumokėjo tik simbolinę kainą, mokesčius ir pelną sugeba paslėpti, tai parodo, kad švietimas ir ekonomika smarkiai serga, jei nesugebama susitvarkyti savam kieme, bet laukiama nurodymų iš kažkur..

gitanai

gitanai portretas
neprimink kubilo naktines reformos-nenorejo skolintis IS TVF [kaip jam buvo patarta]-taupe pensininku. invalidu saskaita, .dabar taupytojo ivaizdis @@@22

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kremliaus „nesikišimas“ į rinkimus Vokietijoje kelia klausimų
    Kremliaus „nesikišimas“ į rinkimus Vokietijoje kelia klausimų

    Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę vogtų elektroninių laiškų ir dokumentų iš šios šalies parlamento ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU)....

  • Referendumo belaukiant
    Referendumo belaukiant

    Spalio 1 d. (šį sekmadienį) Katalonijoje turi įvykti referendumas dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Madridas visais įmanomais būdais, net ir ne itin demokratiškais, siekia užblokuoti šį plebiscitą. JAV ir ES tyli. Tyli ...

  • ES paramos lėšų panaudoti neskuba
    ES paramos lėšų panaudoti neskuba

    Matome, kiek daug dėmesio ir jėgų ši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų vadovaujama Vyriausybė ir jos ministrai skiria svarstydami, ką čia dar papildomai apmokestinus, kiek energijos išeikvojo dėl PVM padidinimo už šildymą. Tači...

    1
  • Naujas aruodas terorizmui
    Naujas aruodas terorizmui

    Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena virš milijono rohinjų. Birmiečiai juos vadina bengalais, kaip ir gyvenančius Bangladeše. Jie yra tamsiaodžiai europoidai musulmonai, kalbantys bengalų dialektu. Valstijos čiabuvių daugumą sudaro arakana...

  • Gynybos pramonė – ne tik tankai
    Gynybos pramonė – ne tik tankai

    Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti,...

  • Tautos priešų akušerija
    Tautos priešų akušerija

    Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę. ...

    18
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    13
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
Daugiau straipsnių