Kodėl šveicarai atmetė „rojų Žemėje“?

Pagal šią iniciatyvą, kiekvienam Šveicarijoje gyvenančiam suaugusiajam būtų išmokami neapmokestinami 2500 eurų per mėnesį, nesvarbu, ar jis turi Šveicarijos pasą, ar neturi ir ar dirba, ar nedirba.  Kiekvienam vaikui būtų skiriama po 565 eurus.

Kaip tik tokį pasiūlymą Šveicarijos piliečiai atmetė 77 procentais prieš 23. Tačiau tai nesutrukdė iniciatyvos šalininkams vis tiek kalbėti apie „sensacingą pasisekimą“. 23 procentai pritariančiųjų – „tai aiškiai daugiau, negu mes tikėjomės“, – teigė grupės „Iniciatyva už bazines pajamas“ steigėjas, verslininkas Danielis Hänis.

O tai, jo nuomone, reiškia, kad debatai šiuo klausimu tęsis, persimesdami ir į tarptautinę plotmę.

Garantuotos bazinės įplaukos – tai humaniškas atsakymas į technologinę pažangą, – aiškino iniciatyvos draugai. Tai tarsi demokratiškai nustatytas cokolinis indėlis darbui ir gyvenimui, kuris žmones išlaisvins iš finansinės baimės dėl rytojaus.

Götzas Werneris, vaistų ir kosmetikos koncerno „dm“ steigėjas, vienas šio modelio šalininkų, Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ kalbėjo, jog šis modelis paskatintų visuomenės dalyvavimą svarbiuose procesuose ir nebūtinai reikštų, kad niekas nebenorėtų dirbti ar kad tam tikri darbai, pavyzdžiui, šiukšlių išvežėjų, būtų neatliekami.

Žmonės dirbtų dėl to, kad nori, o ne dėl to, kad reikia“, – sakė G. Werneris.

Net ir kovos su skurdu priemones seniai studijuojantis vokiečių ekonomistas Rigmaras Osterkampas, nors bazinių pajamų be sąlygų įvedimą kritikuoja, tačiau „jokiu būdu“ to nelaikytų „katastrofa“. Vis dėlto „jis mano, jog tikslai, kurių pagrįstai siekiama bazinių pajamų įvedimu, būtų įmanoma geriau pasiekti kitais būdais.“   

Šveicarų nutarimą tokių bazinių pajamų besąlygiškai neįvesti pagyrė  Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ jame rašoma, jog „toks eksperimentas būtų ne tik ekonomiškai labai rizikingas, bet ir prieštarautų gyventojų sąmonėje giliai įsišaknijusiam tradiciniam piliečių etosui.

Šveicarai didele dauguma atsispyrė skleidžiamiems nuogąstavimams, kad ateity robotai gali iš žmonių atimti darbo vietas. Tačiau net jeigu mašina ir išstumtų iš darbo vietos žmogų, Šveicarijos piliečiai nepritarė išankstiniam masyviam pajamų perskirstymui, t. y., socialinio planavimo dalbos  panaudojimui“, – džiaugėsi Frankfurto liberalų laikraštis.

Net ir kairiųjų liberalų požiūriui atstovaujantis Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ išreiškė „didelę abejonę“ dėl „vieno iš pagrindinių argumentų už besąlygiškas bazines pajamas.

Tai būtent tas argumentas, jog dėl skaitmeninės revoliucijos dingsta darbo vietos ir vis didesniam žmonių skaičiui reikia finansų pagalbos taip, kad toks poreikis nebelieka tik išimtis, bet virsta tiesiog taisykle.

Bet iš tiesų, – tęsė Pietų Vokietijos laikraštis, – niekas tikrai nežino, kur link tiksliai ši ekonominė ir techninė slinktis ateity mus nuves. Dėl to daug svarbiau dabar ne įvedinėti bazines pajamas, o imtis didelės mokesčių politikos  reformos tam, kad svoriai būtų perkilnojami, kad našta viduriniam sluoksniui palengvėtų, kad įstatymai būtų teisingesni, skaidresni, efektyvesni.“

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „patys referendumo siūlytojai iš pradžių tikėjosi tik 10, gal 15 procentų pritariančiųjų balsų. Tai, kad jie gavo net 23,1 procentus teigiamų balsų. Tai, jų akimis, yra laimėjimas.

Vadinasi, savo revoliucine idėja jie sugebėjo aplink save suburti beveik ketvirtadalį visų rinkėjų.