Kodėl Sąjūdžio karta nusivylusi dabartimi?

Praūžė Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, o po to viešojoje erdvėje pasipylė kritika tiek seniems, tiek jauniems, kalbėjusiems iš Seimo tribūnos. Esą jų nusivylimas yra nepagrįstas, netgi piktybiškas, jie nemato Lietuvos pasiekimų. Gal iš tiesų Sąjūdžio pirmeiviai tapo istorine atgyvena, galinčia tik pasidalinti savo prisiminimais? Ar tikrai jų balsas nebereikalingas mūsų viešojoje erdvėje? Ar tikrai jų mintys yra kenksmingos?

Pirmiausia, reikia suprasti, kad nusivylimas priklauso ne nuo esamos situacijos, bet nuo lūkesčių. Čia kaip sporte, vienam trečia vieta gali būti didelis pasiekimas, kitam – didelis pralaimėjimas. Pati trečia vieta niekuo dėta – viskas priklauso, kokius lūkesčius puoselėjo sportininkas ir jo sirgaliai. Lygiai taip pat yra ir su dabartine Lietuva. Galima sakyti, kad ji yra sėkmės istorija, galima sakyti, kad ji kamuojama didelių bėdų. Tai priklauso nuo lūkesčių.

Taip yra ir su Sąjūdžio pirmeiviais, apie jų lūkesčius, kuriuos puoselėjo prieš 30 metų, reikia kalbėti. Ir jei dabartinė Lietuva neatitinka jų lūkesčių, ar galime dėl to piktintis? Ir ar jų pastebėjimai, net jei nesutinkame, yra žalingi? Norėdami geriau suprasti šią situaciją, turėtume atsigręžti į neseną mūsų istoriją.

Artėjo 1920 metų vasario 16-oji, antrieji Lietuvos respublikos metai. Dar savanoriai kovėsi frontuose, dar nebuvo sušauktas nei Steigiamasis Seimas, nei normaliai funkcionavo valstybės institucijos. Be to, tuo metu bolševikai rengėsi sąmokslui, kuris po kelių dienų išvirto į Panemunės karių sukilimą. Lietuvai dar daug ką reikės padaryti, kad taptų tiesiog normalia valstybe. Ir štai Maironio – neabejotino tautos autoriteto – buvo paprašyta tarti sveikinimo žodį Nepriklausomybės paskelbimo proga. Ir ką pasakė Maironis? Jo kalba bauginančiai panaši į tas, kurias išsakė šiais metais Sąjūdžio pirmeiviai. Štai kaip Maironis kalbėjo: „Vasario 16-ąją dieną aš pavadinčiau siena tarp dviejų Lietuvos pasaulių: anoje pusėje Lietuva – svajota, pasišventimo meilėje pradėta, čia ji realinė, skausmuose gimusi; ana – skaisti, idealių troškimų sritis, padangėmis skriejusi, erškėčių vainiku pasipuošusi, kaip kentėtoja, – ta, žemiška, apčiuopiama, bent kiek nustojusi skaistumo ir aureolės; anos mylėtojai nieko nuo jos netroško, jai viską aukavo, – tos mėgėjų šalininkų daugiau, bet jie jau sau reikalauja užmokesčio ir šiltos vietelės.“

Ir vėliau Maironis per oficialias šventes nepamiršdavo paminėti naujosios Lietuvos piktžaizdžių – prisiplakėlių karjeristų. Štai 1923 metais atidengiant paminklą Žuvusiems už tėvynę jis rėžė labai drąsiai: „Paminklas žuvusiems už tėvynę, tai yra tiems, kurie ant pečių išnešė savo skęstančią motiną tėvynę iš mirtino pavojaus, o patys žuvo, bet ne tiems, ne tiems, kuriuos šiandieną tėvynė ant savo pečių išnešė, o kurie norėtų iš jos paskutinius syvus išsiurbti ir pinigų rytõ pasiimti, ją išnaudoti, su jos skriauda plunksnomis apaugti! Juk ir tokių mūsų tarpe netrūksta, naujai iškeptų nuo vakar dienos patriotų išgamų.“

O jau apie tai, kaip kyšininkus ir karjeristus smerkė savo poetiniu žodžiu neverta net kalbėti, kiekvienas gali pasiskaityti jo poemą „Jaunoji Lietuva“.

Dėl to jis nesulaukdavo kritikos, – juk vis dėlto jis buvo moralinis autoritetas. Dabar mes gyvename kitais laikais – autoritetų nebeliko. Nebesigilinama į kito žmogaus pasakytus žodžius, viską nusprendžia paprasta dichotomija – patinka arba nepatinka.

Taip jau yra, kad tie, kurie kovojo dėl Lietuvos, turėjo žymiai didesnių lūkesčių – ir prieš 100 metų, ir prieš 30. Tad tikriausiai nusivylimas yra natūralus dalykas.

Tačiau kaip ir Maironio žodis bemaž prieš šimtmetį, taip ir dabar Sąjūdžio pirmeivių mintys yra vertingos, į jas negalime numoti ranka, net jei jos mums nepatinka, net jei jos ir ne visada pagrįstos. Tai yra pasergėjimas. Ir kiekvienai visuomenei, kiekvienai tautai reikalingi tokie pasergėtojai, kad prisimintume, kas gi buvo ta idealioji Lietuva. Ji visada išliks idealu, niekada tikrovė jos neatitiks, todėl visada bus vietos nusivylimui. Tačiau yra didesnis pavojus. Užsiliūliavus pasiekimais, galime pamesti tą idealųjį matmenį, ir pamiršti dėl ko dar verta kovoti ir ko siekti. Kasandrų reikia ne dėl to, kad jų pranašystės išsipildytų, bet dėl to, kad girdint jų pranašystes mes kiekvieną dieną darytume taip, kad jos ir liktų pranašystėmis, o ne realybe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na cia ir be Maironio pranasisku zodziu

na  cia  ir  be  Maironio pranasisku  zodziu   portretas
viskas aisku ...apie viena is sakyklu ciulbejo ,,,sajudzio pranasai,,, tautai visiskai kitaip tai buvo nutare daryt ,dar kitaip galvojo daryt ir visiskai kitaip padare nei kad kalbejo ir ko lauke is ju visa lietuva .....viskas isvirto y vagystes ,plesimus ,prichvatizacija ir tautos genocida....

Maironis

Maironis portretas
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja! Diplomuotų valizų vežikai! Kai kur kai kas Net pavarde apsišarvojęs nauja! Be sąžinės kyšių lupikai! Į kūną nuodais įsisiurbus gija!.. O trinkite baltas rankas! Gal titulus, garsą sau gauste. Dėmės nuo kaktos nenuplauste Ne vienas kai kas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    12
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

Daugiau straipsnių