Kodėl Rytų Ukraina nėra Krymas

"Žalieji žmogeliukai" keliuose steigia patikrinimo postus, protestuotojai šturmuoja administracinius pastatus, renka savo valdžią, reikalauja referendumo ir prašo Rusijos pagalbos. Įvykiai Rytų Ukrainoje klostosi panašiai, kaip prieš du mėnesius Kryme.

"Žalieji žmogeliukai" keliuose steigia patikrinimo postus, protestuotojai šturmuoja administracinius pastatus, renka savo valdžią, reikalauja referendumo ir prašo Rusijos pagalbos. Įvykiai Rytų Ukrainoje klostosi panašiai, kaip prieš du mėnesius Kryme, todėl Vakaruose su siaubu laukiama to paties scenarijaus tęsinio – Ukrainos rytinės dalies aneksijos.

Tačiau visiškai tapatinti šias dvi situacijas nėra teisinga. Kitaip nei Krymas, Rytų Ukraina nėra izoliuota teritorija, ir ten nėra Rusijos karinės bazės. Socialinė padėtis čia kitokia, o ir Rusijos palaikymas šiame regione nėra toks stiprus kaip Kryme, kuris prie Ukrainos buvo prijungtas palyginti neseniai ir kur nemaža dalis gyventojų pastaraisiais dešimtmečiais yra atsikėlę iš Rusijos arba likę gyventi po tarnybos Sevastopolyje.

Taigi sunku tikėtis, kad Rusijos kariuomenei pavyktų be šūvių ir kraujo įžengti į Rytų Ukrainą, ir kad ją čia pasitiks su gėlėmis. O tikimybė, kad rusai ir ukrainiečiai pradės žudyti vieni kitus, Kremliui taip pat neturėtų patikti.

Politiškai toks žingsnis atneštų Rusijai milžiniškų nuostolių, o ekonominė nauda taip pat atrodo abejotina. Rusijos biudžetas jau pajuto Krymo ir jo 2 mln. gyventojų naštą, o ką jau kalbėti apie Ukrainos rytinę dalį, kur gyvena keliolika milijonų žmonių ir kurios pramonė vis dar remiasi pasenusiomis technologijomis.

Pasvėrus visus "už" ir "prieš" ir įvertinus poziciją, kurios dabar laikosi Maskva, susidaro įspūdis, kad Rusija dar pati neturi plano, ką daryti su Rytų Ukraina. Bet akivaizdu viena: "kontroliuojamas chaosas" Rytų Ukrainoje šiuo metu yra palankus Maskvai, nes meta abejonės šešėlį ant gegužės 25 d. numatytų prezidento rinkimų, kurių nė vienas kandidatas netenkina Kremliaus.

Be to, nestabilumas Rytų Ukrainoje spaudžia Kijevą galvoti apie konstitucinę reformą, kuri galėtų suteikti daugiau savarankiškumo šiam šalies regionui, leistų toliau stiprinti santykius su Rusija, o tolesnėje perspektyvoje paliktų galimybę netgi prisijungti prie Maskvos formuojamos Eurazijos sąjungos.


Šiame straipsnyje: KrymasUkrainaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Net Sv Velyku ryta

Net Sv Velyku ryta portretas
Nu niekaip rusai negali atsikratyti didziojo brolio sindromo. Gydykites

leo

leo portretas
Jums to ne suprasti-per buki esat.

hutui

hutui portretas
rusija turi isitvirtinti uzurales miskuose ir ten vyti vyzas. Kur tie perejunai pasirodo, vietiniu zmoniu gyvenimas tampa nebeimanomas.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių