- Rosita Lekavičienė, KTU profesorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neretai psichologų klausiama, ar galima patobulinti bendravimą, o jei taip, prašoma išmokyti įvairių bendravimo technikų – konfliktams spręsti, emocijoms suvaldyti, atsikratyti manipuliatorių ir taip toliau.
Be abejo, bendravimo efektyvumo didinimo taisyklių yra. Ne vienas jūsų skaitėte Deilo Karnegio patarimus – mokėk išklausyti iki galo, nepradėk kaltinti, mokėk pagirti ir pan. Antra vertus, turbūt pastebėjote ir tokį dalyką – taisykles perskaityti lengva, tačiau dažniausiai jos neįsitvirtina jūsų elgesyje. Kodėl? Todėl kad dauguma mūsų elgesio modelių, bendravimo šablonų yra tiesiog į mus įaugę. Kartodami juos metų metus mes negalime jų staiga pakeisti. Šie elgesio šablonai yra automatizuoti, neretai atsinešti netgi iš vaikystės, ir veikia tarsi savaime, mūsų sąmonei nelabai ir spėjus įsikišti. Ir ką tuomet sakome apie elgesio efektyvinimo taisykles ir technikas? ,,......gyvenime viskas kitaip! Visi patarimai yra gryniausia teorija “.
Kitaip tariant, žmonėms yra sunku suprasti, kad pakeisti savo įsišaknijusį elgesį – tai beveik tas pats, kas išmokti naują užsienio kalbą. Jūs puikiai suprantate, kad perskaitę, pvz., vengrų, kalbos vadovą nepradėsite iškart kalbėti vengriškai – tam reiks ilgų pratybų, praktikos, o svarbiausia – motyvacijos: apskritai nenumoti ranka sakant, kad užteks man ir anglų kalbos. Panaši situacija yra ir mokantis naujų bendravimo efektyvinimo technikų. Sakau panaši, o ne tokia pat. Jeigu pirmuoju atveju mes sąmoningai suprantame, kad reikia daug pastangų ir valios naujos kalbos išmokimui, tai pastaruoju atveju tik retas pripažįsta, kad nepakako valios kartoti ir kartoti rekomenduojamą elgesio algoritmą. Kartoti gyvenimiškose situacijose tol, kol jis automatizuosis ir taps jūsų asmenybės dalimi, o ne primesta taisykle, kuri vargina ir kurią nuolat reikia prisiminti.
Žmonėms yra sunku suprasti, kad pakeisti savo įsišaknijusį elgesį – tai beveik tas pats, kas išmokti naują užsienio kalbą.
Naujų psichologinių technikų mokymąsi galima lyginti ir su važiavimu dviračiu: jeigu jūs jo neturite ir nenorite turėti, tai dviračio ir nepirksite. Tas pats ir su psichologiniais patarimais: kol nėra motyvo ir noro keisti savo elgesį – patarimai beverčiai. Antroji stadija – kai suprantate, koks geras daiktas yra dviratis! Jis gali duoti laisvę, galimybę kitaip pamatyti aplinką, galbūt įgyti ir naujų draugų. Tačiau kartu suprantate, kad ne viskas taip paprasta: pusiausvyra, pedalai, vairas, aplinkos ženklai – viską reikia stebėti, suderinti. Panašu ir su psichologų siūlomais algoritmais: noras keisti save gali būti didžiulis, bet bandant pritaikyti realybėje daug kas atrodo nenatūralu, dirbtina, nesiderina su jūsų įprastu elgesiu. O dar reikia stebėti ir reaguoti į kintančią bendravimo situaciją, į prieš jus esantį žmogų. Ir reaguoti ne taip, kaip esate įpratę, o psichologiškai teisingai, pagal naujas taisykles. Ypač tai sunku stresą keliančioje situacijoje, nes tuomet žmogus yra linkęs grįžti į lengviausią kelią, t.y., imamasi elgtis taip, kaip elgėmės metų metus. Tad šioje antroje stadijoje neretai ir pasiduodame... Na, o trečioji stadija, kai lekiame dviračiu, džiaugiamės laisve ir nereikia galvoti apie vairą, pedalus ir savo kojas – beveik viskas automatizuota! Patikėkite, įmanomas toks lygmuo ir mokantis efektyvaus bendravimo. Bendravimo, kuris atneša pozityvių pokyčių jūsų tarpasmeniniuose santykiuose ir kuris nereikalauja įtampos galvojant ką ir, svarbiausia, kaip pasakyti.
Tad išvada galėtų būti tokia: jokia psichologinė technika neveikia savaime, tokios tiesiog nėra. Technika iš tikro pradeda veikti tik tuomet, kai yra ,,suderinta“ su pačiu žmogumi. O tai reiškia aiškią motyvaciją ir rimtas pastangas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...
-
Veidotyrininkei vyrai siunčia būsimų žmonų nuotraukas: jie klausia, ar dera4
Pro veidotyrininkės, kūno elgsenos specialistės ir vaikų bei suaugusiųjų karjeros konsultantės Lauros Šukienės akis neprasprūsta niekas. Vos pažvelgusi į nepažįstamą žmogų, moteris esą gali iškloti net ir pačias pikantišk...
-
Auga lietuvių nerimas: iš proto labiausiai veda nežinomybė?
Naujausių apklausų duomenimis. dabar lietuviai nerimauja taip, kaip Ukrainos karo pradžioje. Nerimą dėl saugumo jaučia kas antras gyventojas. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) klinikine psichologe Austėja Domarkaite. ...