Kodėl mūsų finansų tikslus planuoja feisbuko draugai?

„Šiais metais suremontuosime virtuvę, vasarą išvažiuosime 10 dienų atostogoms į Kretą ir vaiką išleisime į dvi vasaros stovyklas“, – išvardijo man draugė paklausta, kokie jos finansiniai tikslai šiems metams. Ir tuo pačiu nepraleido progos perklausti, ar toks planas geras. Iš tiesų – ar toks planas geras ir koks finansų planavimas gali būti laikomas geru ar nelabai vykusiu?

Atsakymas į šiuos klausimus paprastesnis nei daugelis iš mūsų galvojame. Gerai planuoti savo finansus galime tada, kai gerai žinome savo poreikius ir kai savo gyvenimą galime numatyti ilgiau nei artimiausios atostogos. Deja, bet tuo pasigirti gali ne kiekvienas. Tikrame gyvenime, kaip ir mano draugės atveju, neretai daugeliui žmonių jų finansinius tikslus iškelia ne jie patys, o jų nerašyti įpročiai ir juos supanti aplinka – artimieji, draugai ar kolegos.

Kaip jiems tai pavyksta?

Dažnoje šeimoje besikalbant apie finansus kalba pakrypsta apie kitų žmonių įpročius ar planus, ir mes imame aptarinėti kitų finansus ir galimybes. Draugai, kaimynai ar giminės nusipirko geresnį automobilį, išvažiavo žiemoti į Tailandą arba nuolat lankosi restoranuose, tai kodėl mes to negalime. Kaip jiems užtenka viskam pinigų, o mums ne?

Normalu, kad savo finansinę gerovę ir socialinį statusą vertiname lygindamiesi su kitais. Tačiau taip niekada nesužinome tikrojo atsakymo į klausimą, kaip jiems tai pavyksta. Nežinome ir jų lėšų išlaidoms kilmės: gal jie skolinasi, o gal gauna pagalbos iš artimųjų. Taip pat nesužinosime, kokių dalykų dėl to automobilio ar kelionės yra atsisakoma. Mes dažnai regime tik viešai rodomą kitų žmonių „veidą“, o ne jų finansų sveikatą. Galbūt tie žmonės – vieni iš 234 tūkst. lietuvių, kurių kredito istorijoje yra įrašas apie pradelstus mokėjimus. Todėl sekti kitų pavyzdžiu vien tam, kad neatsiliktumėme, gali būti ne tik neprotinga, bet ir finansiškai skausminga.

Bendras vardiklis – būti savimi

Vienas mano bičiulis gali sau leisti per mėnesį nusipirkti po vieną porą naujų sportinių batelių ir tris kompiuterinius žaidimus, o kartą per ketvirtį – naują skaitmeninį įrenginį, pavyzdžiui, išmanią apyrankę ar naują telefoną. Ir tai yra jo tikras ir nesumeluotas poreikis, kurio nepatenkinęs jis nesijaus savimi. Tačiau taip pat turiu ir draugę, kuri turi stiprų poreikį jaustis finansiškai saugi –prisikimšti vadinamąją „finansinę pagalvę“, kurią sudaro 6 mėnesio atlyginimų suma. Tokiu būdu ji jaučiasi laisva rinktis labiau mėgstamą darbą ir yra apsidraudusi nuo laikinų finansinių sunkumų.

Stebėdami, kaip gyvena ir kuo socialiniuose tinkluose dalijasi mūsų aplinkos žmonės ir tuo pat metu akylai sekdami tuos, į kuriuos panašūs norėtume būti, noromis nenoromis susiformuojame savo vaizdinį, kaip turėtume gyventi ir ką turėtume turėti. Siekiant įgyvendinti tą vaizdinį į mūsų finansinius tikslus ima skverbtis ir svetimos mintys. Tuomet pats metas paklausti savęs, kas man asmeniškai suteiks gyvenimo kokybės: saugumo jausmas, bendravimas su man įdomiais žmonėmis, kitiems daromas įspūdis, namų jaukumas ar galimybė turėti daugiau laisvo laiko?

Ar tikslai gali būti universalūs?

Prieš kelerius metus „Swedbank“ Finansų institutas klausė gyventojų nuomonės, ar atostogos – tai būtinosios mūsų išlaidos. Ir rado atsakymą – taip. Kokios tai gali būti atostogos, kiekvienas turi sau atsakymą. Ar mes geriausiai pailsime kelionėje, o galbūt reikėtų žygio į gamtą, sportinės išvykos, o gal savaitė ramybės sodyboje pamiršus socialinius tinklus ir telefoną yra tai, ko mums reikia labiausiai? Nors daugelis finansinių tikslų gali būti labai individualūs, yra ir keli, tinkantys visiems. Atostogos yra vienas iš jų.

Antrasis universalus tikslas, ko gero, būtų tam tikras finansinis saugumas. Daugelis žmonių pereina tą etapą, kai tenka pagyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, bet jei tai tampa ilgalaike būsena, tai gali turėti įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei. Kokio dydžio santaupų jums reikia, kad jaustumėtės užtikrintai, ar pakaktų turėti tik santaupų ar reiktų pasirinkti gyvybės draudimą ar kitus saugumą užtikrinančius sprendimus – spręsti mums patiems.

Galbūt nuskambės banaliai, tačiau trečiasis būtinas dalykas yra tam tikras džiaugsmo kiekis. Ne paslaptis, kad gera atmosfera organizacijose didina produktyvumą, o sugebėjimas švęsti pergales skatina siekti jų dar daugiau. Kai kalbame apie taupymą, žinome, kad daugiau ir greičiau sutaupys tas, kuris kaupia lėšas konkrečiam trokštamam ir džiuginančiam dalykui. Todėl paklauskime savęs – o kas džiugina mane ir kas mane stumia eiti pirmyn? Ir ar tai tikrai yra mano, o ne kitų, tikslas.

O kaip vaikai?

Jei mūsų, suaugusiųjų, finansinius tikslus lengvai gali formuoti aplinka ir kitų nuomonė, įsivaizduokime, kaip smarkiai aplinka gali veikti vaikus ir jų požiūrį į finansus ir jų valdymą. Šis poveikis, sudėtas draugėn su finansų valdymo pagrindų neturėjimu, kelia nerimą dėl jų ateities. Pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtas penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad jaunieji lietuviai rikiuojasi tirtųjų šalių sąrašo pabaigoje, vos lenkdami Lotynų Amerikos šalių bendraamžius.


Šiame straipsnyje: finansaišeimos finansai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
Daugiau straipsnių