Kodėl mūsų finansų tikslus planuoja feisbuko draugai? | KaunoDiena.lt

Kodėl mūsų finansų tikslus planuoja feisbuko draugai?

„Šiais metais suremontuosime virtuvę, vasarą išvažiuosime 10 dienų atostogoms į Kretą ir vaiką išleisime į dvi vasaros stovyklas“, – išvardijo man draugė paklausta, kokie jos finansiniai tikslai šiems metams. Ir tuo pačiu nepraleido progos perklausti, ar toks planas geras. Iš tiesų – ar toks planas geras ir koks finansų planavimas gali būti laikomas geru ar nelabai vykusiu?

Atsakymas į šiuos klausimus paprastesnis nei daugelis iš mūsų galvojame. Gerai planuoti savo finansus galime tada, kai gerai žinome savo poreikius ir kai savo gyvenimą galime numatyti ilgiau nei artimiausios atostogos. Deja, bet tuo pasigirti gali ne kiekvienas. Tikrame gyvenime, kaip ir mano draugės atveju, neretai daugeliui žmonių jų finansinius tikslus iškelia ne jie patys, o jų nerašyti įpročiai ir juos supanti aplinka – artimieji, draugai ar kolegos.

Kaip jiems tai pavyksta?

Dažnoje šeimoje besikalbant apie finansus kalba pakrypsta apie kitų žmonių įpročius ar planus, ir mes imame aptarinėti kitų finansus ir galimybes. Draugai, kaimynai ar giminės nusipirko geresnį automobilį, išvažiavo žiemoti į Tailandą arba nuolat lankosi restoranuose, tai kodėl mes to negalime. Kaip jiems užtenka viskam pinigų, o mums ne?

Normalu, kad savo finansinę gerovę ir socialinį statusą vertiname lygindamiesi su kitais. Tačiau taip niekada nesužinome tikrojo atsakymo į klausimą, kaip jiems tai pavyksta. Nežinome ir jų lėšų išlaidoms kilmės: gal jie skolinasi, o gal gauna pagalbos iš artimųjų. Taip pat nesužinosime, kokių dalykų dėl to automobilio ar kelionės yra atsisakoma. Mes dažnai regime tik viešai rodomą kitų žmonių „veidą“, o ne jų finansų sveikatą. Galbūt tie žmonės – vieni iš 234 tūkst. lietuvių, kurių kredito istorijoje yra įrašas apie pradelstus mokėjimus. Todėl sekti kitų pavyzdžiu vien tam, kad neatsiliktumėme, gali būti ne tik neprotinga, bet ir finansiškai skausminga.

Bendras vardiklis – būti savimi

Vienas mano bičiulis gali sau leisti per mėnesį nusipirkti po vieną porą naujų sportinių batelių ir tris kompiuterinius žaidimus, o kartą per ketvirtį – naują skaitmeninį įrenginį, pavyzdžiui, išmanią apyrankę ar naują telefoną. Ir tai yra jo tikras ir nesumeluotas poreikis, kurio nepatenkinęs jis nesijaus savimi. Tačiau taip pat turiu ir draugę, kuri turi stiprų poreikį jaustis finansiškai saugi –prisikimšti vadinamąją „finansinę pagalvę“, kurią sudaro 6 mėnesio atlyginimų suma. Tokiu būdu ji jaučiasi laisva rinktis labiau mėgstamą darbą ir yra apsidraudusi nuo laikinų finansinių sunkumų.

Stebėdami, kaip gyvena ir kuo socialiniuose tinkluose dalijasi mūsų aplinkos žmonės ir tuo pat metu akylai sekdami tuos, į kuriuos panašūs norėtume būti, noromis nenoromis susiformuojame savo vaizdinį, kaip turėtume gyventi ir ką turėtume turėti. Siekiant įgyvendinti tą vaizdinį į mūsų finansinius tikslus ima skverbtis ir svetimos mintys. Tuomet pats metas paklausti savęs, kas man asmeniškai suteiks gyvenimo kokybės: saugumo jausmas, bendravimas su man įdomiais žmonėmis, kitiems daromas įspūdis, namų jaukumas ar galimybė turėti daugiau laisvo laiko?

Ar tikslai gali būti universalūs?

Prieš kelerius metus „Swedbank“ Finansų institutas klausė gyventojų nuomonės, ar atostogos – tai būtinosios mūsų išlaidos. Ir rado atsakymą – taip. Kokios tai gali būti atostogos, kiekvienas turi sau atsakymą. Ar mes geriausiai pailsime kelionėje, o galbūt reikėtų žygio į gamtą, sportinės išvykos, o gal savaitė ramybės sodyboje pamiršus socialinius tinklus ir telefoną yra tai, ko mums reikia labiausiai? Nors daugelis finansinių tikslų gali būti labai individualūs, yra ir keli, tinkantys visiems. Atostogos yra vienas iš jų.

Antrasis universalus tikslas, ko gero, būtų tam tikras finansinis saugumas. Daugelis žmonių pereina tą etapą, kai tenka pagyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, bet jei tai tampa ilgalaike būsena, tai gali turėti įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei. Kokio dydžio santaupų jums reikia, kad jaustumėtės užtikrintai, ar pakaktų turėti tik santaupų ar reiktų pasirinkti gyvybės draudimą ar kitus saugumą užtikrinančius sprendimus – spręsti mums patiems.

Galbūt nuskambės banaliai, tačiau trečiasis būtinas dalykas yra tam tikras džiaugsmo kiekis. Ne paslaptis, kad gera atmosfera organizacijose didina produktyvumą, o sugebėjimas švęsti pergales skatina siekti jų dar daugiau. Kai kalbame apie taupymą, žinome, kad daugiau ir greičiau sutaupys tas, kuris kaupia lėšas konkrečiam trokštamam ir džiuginančiam dalykui. Todėl paklauskime savęs – o kas džiugina mane ir kas mane stumia eiti pirmyn? Ir ar tai tikrai yra mano, o ne kitų, tikslas.

O kaip vaikai?

Jei mūsų, suaugusiųjų, finansinius tikslus lengvai gali formuoti aplinka ir kitų nuomonė, įsivaizduokime, kaip smarkiai aplinka gali veikti vaikus ir jų požiūrį į finansus ir jų valdymą. Šis poveikis, sudėtas draugėn su finansų valdymo pagrindų neturėjimu, kelia nerimą dėl jų ateities. Pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtas penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad jaunieji lietuviai rikiuojasi tirtųjų šalių sąrašo pabaigoje, vos lenkdami Lotynų Amerikos šalių bendraamžius.


Šiame straipsnyje: finansaišeimos finansai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    2
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    10
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

  • Naudos pitbulių šėlsmas
    Naudos pitbulių šėlsmas

    Bankų ideologų fronte – nieko naujo. Vis dar toliau įkyriai ieškoma argumentų, kuo puikus yra automobilių mokestis. Nors premjeras S.Skvernelis aiškiai pasakė: šitos prievolės nebus, tačiau užkulisiuose ant laužų vis degin...

    3
  • Graudžiai juokinga
    Graudžiai juokinga

    Retkarčiais susimąstau, ką pagalvotų žmogus iš, pavyzdžiui, karaliaus Saulės valdymo laikų, jei laiko mašina atkeliautų į 2018-uosius. Ar nesprogtų iš nuostabos įmantriomis garbanomis papuošta galva, pamačius greta va...

    10
  • Mindaugai, paklausk tėčio
    Mindaugai, paklausk tėčio

    Kol politikai kartu su dalimi Lietuvos masiškai atostogauja, viešojoje erdvėje gali sužibėti ir įprastomis aplinkybėmis įspūdingo dėmesio nesulaukiantys Seimo nariai. Vienas jų – kaunietis Mindaugas Puidokas. ...

    20
  • Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?
    Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?

    Nuo ko priklauso laimė? Išgirdus šį klausimą pirmiausia į galvą ateina liaudies posakis „ne piniguose laimė“. Visgi yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad laimę galima rasti ir piniguose. ...

  • Profesionalus švonderizmas
    Profesionalus švonderizmas

    Svarbiausių šio profesionalų Seimo darbų sąrašas vis ilginamas. Greta kovos su alkoholiu (kažkodėl ne su alkoholizmu) ir balto fortepijono Seime (jei ten užsukęs pirmasis faktinis šalies vadovas skubiai užsinorėtų pirštus...

    6
  • Kaukazo taifūnas: 5 dienos
    Kaukazo taifūnas: 5 dienos

    Šią savaitę sukako lygiai dešimt metų, kai Kremliaus banderlogų gaujos ir Mordoro orkų ordos atvirai užpuolė suverenią, nepriklausomą, vakarietiškos demokratijos keliu žengti bandančią Gruziją, kuri dabar vadinama dar ir Sakar...

    6
Daugiau straipsnių