Kodėl mūsų finansų tikslus planuoja feisbuko draugai?

„Šiais metais suremontuosime virtuvę, vasarą išvažiuosime 10 dienų atostogoms į Kretą ir vaiką išleisime į dvi vasaros stovyklas“, – išvardijo man draugė paklausta, kokie jos finansiniai tikslai šiems metams. Ir tuo pačiu nepraleido progos perklausti, ar toks planas geras. Iš tiesų – ar toks planas geras ir koks finansų planavimas gali būti laikomas geru ar nelabai vykusiu?

Atsakymas į šiuos klausimus paprastesnis nei daugelis iš mūsų galvojame. Gerai planuoti savo finansus galime tada, kai gerai žinome savo poreikius ir kai savo gyvenimą galime numatyti ilgiau nei artimiausios atostogos. Deja, bet tuo pasigirti gali ne kiekvienas. Tikrame gyvenime, kaip ir mano draugės atveju, neretai daugeliui žmonių jų finansinius tikslus iškelia ne jie patys, o jų nerašyti įpročiai ir juos supanti aplinka – artimieji, draugai ar kolegos.

Kaip jiems tai pavyksta?

Dažnoje šeimoje besikalbant apie finansus kalba pakrypsta apie kitų žmonių įpročius ar planus, ir mes imame aptarinėti kitų finansus ir galimybes. Draugai, kaimynai ar giminės nusipirko geresnį automobilį, išvažiavo žiemoti į Tailandą arba nuolat lankosi restoranuose, tai kodėl mes to negalime. Kaip jiems užtenka viskam pinigų, o mums ne?

Normalu, kad savo finansinę gerovę ir socialinį statusą vertiname lygindamiesi su kitais. Tačiau taip niekada nesužinome tikrojo atsakymo į klausimą, kaip jiems tai pavyksta. Nežinome ir jų lėšų išlaidoms kilmės: gal jie skolinasi, o gal gauna pagalbos iš artimųjų. Taip pat nesužinosime, kokių dalykų dėl to automobilio ar kelionės yra atsisakoma. Mes dažnai regime tik viešai rodomą kitų žmonių „veidą“, o ne jų finansų sveikatą. Galbūt tie žmonės – vieni iš 234 tūkst. lietuvių, kurių kredito istorijoje yra įrašas apie pradelstus mokėjimus. Todėl sekti kitų pavyzdžiu vien tam, kad neatsiliktumėme, gali būti ne tik neprotinga, bet ir finansiškai skausminga.

Bendras vardiklis – būti savimi

Vienas mano bičiulis gali sau leisti per mėnesį nusipirkti po vieną porą naujų sportinių batelių ir tris kompiuterinius žaidimus, o kartą per ketvirtį – naują skaitmeninį įrenginį, pavyzdžiui, išmanią apyrankę ar naują telefoną. Ir tai yra jo tikras ir nesumeluotas poreikis, kurio nepatenkinęs jis nesijaus savimi. Tačiau taip pat turiu ir draugę, kuri turi stiprų poreikį jaustis finansiškai saugi –prisikimšti vadinamąją „finansinę pagalvę“, kurią sudaro 6 mėnesio atlyginimų suma. Tokiu būdu ji jaučiasi laisva rinktis labiau mėgstamą darbą ir yra apsidraudusi nuo laikinų finansinių sunkumų.

Stebėdami, kaip gyvena ir kuo socialiniuose tinkluose dalijasi mūsų aplinkos žmonės ir tuo pat metu akylai sekdami tuos, į kuriuos panašūs norėtume būti, noromis nenoromis susiformuojame savo vaizdinį, kaip turėtume gyventi ir ką turėtume turėti. Siekiant įgyvendinti tą vaizdinį į mūsų finansinius tikslus ima skverbtis ir svetimos mintys. Tuomet pats metas paklausti savęs, kas man asmeniškai suteiks gyvenimo kokybės: saugumo jausmas, bendravimas su man įdomiais žmonėmis, kitiems daromas įspūdis, namų jaukumas ar galimybė turėti daugiau laisvo laiko?

Ar tikslai gali būti universalūs?

Prieš kelerius metus „Swedbank“ Finansų institutas klausė gyventojų nuomonės, ar atostogos – tai būtinosios mūsų išlaidos. Ir rado atsakymą – taip. Kokios tai gali būti atostogos, kiekvienas turi sau atsakymą. Ar mes geriausiai pailsime kelionėje, o galbūt reikėtų žygio į gamtą, sportinės išvykos, o gal savaitė ramybės sodyboje pamiršus socialinius tinklus ir telefoną yra tai, ko mums reikia labiausiai? Nors daugelis finansinių tikslų gali būti labai individualūs, yra ir keli, tinkantys visiems. Atostogos yra vienas iš jų.

Antrasis universalus tikslas, ko gero, būtų tam tikras finansinis saugumas. Daugelis žmonių pereina tą etapą, kai tenka pagyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, bet jei tai tampa ilgalaike būsena, tai gali turėti įtakos savivertei ir gyvenimo kokybei. Kokio dydžio santaupų jums reikia, kad jaustumėtės užtikrintai, ar pakaktų turėti tik santaupų ar reiktų pasirinkti gyvybės draudimą ar kitus saugumą užtikrinančius sprendimus – spręsti mums patiems.

Galbūt nuskambės banaliai, tačiau trečiasis būtinas dalykas yra tam tikras džiaugsmo kiekis. Ne paslaptis, kad gera atmosfera organizacijose didina produktyvumą, o sugebėjimas švęsti pergales skatina siekti jų dar daugiau. Kai kalbame apie taupymą, žinome, kad daugiau ir greičiau sutaupys tas, kuris kaupia lėšas konkrečiam trokštamam ir džiuginančiam dalykui. Todėl paklauskime savęs – o kas džiugina mane ir kas mane stumia eiti pirmyn? Ir ar tai tikrai yra mano, o ne kitų, tikslas.

O kaip vaikai?

Jei mūsų, suaugusiųjų, finansinius tikslus lengvai gali formuoti aplinka ir kitų nuomonė, įsivaizduokime, kaip smarkiai aplinka gali veikti vaikus ir jų požiūrį į finansus ir jų valdymą. Šis poveikis, sudėtas draugėn su finansų valdymo pagrindų neturėjimu, kelia nerimą dėl jų ateities. Pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtas penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad jaunieji lietuviai rikiuojasi tirtųjų šalių sąrašo pabaigoje, vos lenkdami Lotynų Amerikos šalių bendraamžius.


Šiame straipsnyje: finansaišeimos finansai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    1
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    12
  • Raudonojo rojaus vartai
    Raudonojo rojaus vartai

    Legendinis britų premjeras teigė: "Niekas nežino, ką Sovietų Rusija ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausioje ateityje arba kur yra jų ekspansinių tendencijų ir polinkio primesti savo ideologiją ribos, ir ar apskri...

    12
Daugiau straipsnių