Kodėl Lietuvos politikams reikia „Lietuvos geležinkelių“?

S.Dailydkos dešimtmetis valstybiniame strateginiame versle kažkuo priminė a.a. Bronislovo Lubio ir "Achemos" finansiškai platonišką ryšį su beveik visomis šalies partijomis. Tokie strategai visada laimėdavo, nes valdžioje vis tiek atsidurdavo kažkurie iš paremtųjų politikų. Tik skirtingai nei B.Lubys, S.Dailydka lobistinį ramsą žaidė net ne iš savų (privataus verslo), o valstybinės bendrovės pinigų.

Tikslas pateisina priemones. Ši Niccolo Machiavelli mintis buvo veržli ir LG koridoriuose, ypač kai būdai valdžiai gauti ar išlaikyti tokie paprasti. Pinigai, parama, labdara, konkursėlis, vidaus sandoris, šilta darbo vieta – to visiškai pakanka šiuolaikinei diplomatijai su dažnais Lietuvos politikais, nepriklausomai nuo jų partiškumo ar amžiaus. Todėl S.Dailydkos pasirinktas kelias palaikyti politikų pakuždėtus sporto, saviveiklininkų, darželių ar verslo kontaktus – tiesiog logiška savisaugos pasekmė. Rimtesnis klausimas: kodėl Lietuvos politikai tokie prieinami?

Atsakymas paprastas, nors ir neskanus: todėl, kad jie nesugeba kitais būdais pelnyti žmonių palankumo. Nenorėčiau įvardyti konkrečių politikų ar partijų, tačiau ir per šiuos rinkimus spauda, mokamas eteris buvo užkimštas krūva tuščių padėkų, liaupsių, pagyrų. Ar per apskritį ištrimituota žinia, jog Seimo narys ar ministras drauge su LG malone sugebėjo lopšeliui padovanoti šaldytuvą, o mokyklai – kompiuterių, ką nors sako apie politiko šaunumą? Daliai visuomenės – deja, vis dar taip ir kuo daugiau – tuo geriau.

Štai čia politikams ir prisireikia LG ar kitos "socialiai jautrios" įmonės, kuri remtų ir neužduotų nereikalingų klausimų. Jos padeda Seimo nariams, merams ir kitiems palaikyti savo rūpintojo, globėjo, geraširdžio įvaizdį, kuris iš principo niekuo nesiskiria nuo Baltarusijos batkos šiltojo veido visuomenei.

"Bet ar tai blogai?" – atitars kas nors iš Kėdainių, Radviliškio ar Jonavos. Būtų gal ir nieko, jeigu politikai neturėtų šaunesnių būdų pelnyti žmonių pasitikėjimą. Tai naujos darbo vietos, didesnė kokybė už mažesnę kainą viešuose pirkimuose, pigesnis šildymas, daugiabučių atnaujinimas, technologijų skatinimas, investicijų pritraukimas ir pan. Mažytė problema – tai padaryti kiek sunkiau, nei išderėti keletą tūkstančių valdiškų eurų paramos gavėjui.

S.Dailydkos pasitraukimo akivaizdoje netikėtai suskamba nevyriausybinių organizacijų sektoriaus minoriniai atodūsiai. Pasirodo, kad visa Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su socialinės rūpybos specialistais nublanko prieš geležinkelininkų jautrumą. Nenoromis pateptiniams kyla klausimų, ar būsimas generalinis direktorius bus toks pat "geras"? Abejonės neišvengiamai kursto gailestį ir liūdesį tarsi netenkant malonaus savo žmogaus.

Naujam "Lietuvos geležinkelių" vadovui teks nelengva užduotis. Jis turės įrodyti Lietuvos politikams, kad vietoj įmonės paramos visuomenininkams ar protekcijų viešuose pirkimuose "geriems uab‘ams" verčiau pagal galimybes sumažinti keleivių vežimo kainas ar skirti daugiau lėšų aplinkos apsaugai. Tikėkimės, tai supras ir patys politikai. Priešingu atveju LG viršininko kėdėje toliau reikės ne atsakingo valstybininko, o socialiai jautraus iešmininko.