- Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti.
Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jaunoji karta kur kas labiau įpratusi naudotis technologijomis nei vyresni gyventojai. Kad suprastume, kokį atspirties tašką turime, pateiksiu pavyzdį. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiandien turėdami 10 eurų jaunesni klientai iš jų 4,1 eurus išleidžia kortele, o 5,9 eurus grynais, kai tuo tarpu vyresni – didesnę dalį (6,6 eurus) išleidžia grynais ir tik 3,4 kortele.
Imlumas naujiems būdams tvarkyti savo finansus jau dabar atsispindi banko klientų elgsenoje. „Swedbank“ statistika rodo, kad gyventojai, besinaudojantys banko mobiliąja programėle, per savaitę savo telefoną papurto 600 tūkst. kartų. Paklausite, kodėl jie tai daro? Taip galima akimirksniu pasitikrinti savo sąskaitos likutį, ir per 2016 metus sąskaitos likutis telefonuose buvo tikrintas... 24 milijonus kartų! Pagal šį skaičių „Swedbank“ mobilioji bankininkystė, kuria dažniausiai naudojasi jaunimas, aplenkė bankomatus – jie tradiciškai būdavo populiariausias būdas pasitikrinti, kiek pinigų yra sąskaitoje.
Nors tendencija aiški, vis dėl to pokyčiams reikia laiko. „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad už kasdienius pirkinius dar tik 4 iš 10 studentų linkę atsiskaityti banko kortele. Paprastai grynieji vis dar dažnai naudojami smulkiems apsikeitimams su draugais (beveik 80 proc.). Kita vertus, studentai mėgsta elektroninius atsiskaitymus už paslaugas – šie mokėjimai dažniausiai atliekami interneto banke (76 proc.).
Taigi, kas paskatintų aktyviau naudotis elektroniniais mokėjimais ir išmaniaisiais pinigų valdymo būdais? Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 18–24 m. jaunuolių apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lemiami yra keli faktoriai. Tai technologijų suteikiama nauda, pasitikėjimas technologija ir jos rizikos lygis, socialinė įtaka ir tai, kaip konkrečius sprendimus vertina kitos reikšminės grupės (ar tai „lygis“ ir „kieta“). Be to, naudojimosi paprastumas ir hedonistinis „smagumo“ faktorius. Tai daryti turi būti smagu.
Įprasta manyti, kad jaunimas savo įpročius keičia greičiau. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų imlumas naujovėms suveiks kaip katalizatorius, paspartinantis mūsų virtimą „visuomene be grynųjų“ (angl. „cashless society“).
Todėl savo sūnui sakau, kad šlamantys nustos šlamėti – pinigai kraustosi į elektroninę erdvę, piniginės tampa išmanios ir mokėjimai paprastėja, juos galiu atlikti išmaniuoju telefonu, kol laukiu sūnaus po sporto treniruotės.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės komentaras video formatu:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur eina karavanas?
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...