Kodėl imigrantams gera Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau mūsų šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi jų atvyko 6 tūkst. – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama.

Ukrainiečiai kraustosi ir į Lietuvą

Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst. – anksčiau emigravę ir į Lietuvą sugrįžę lietuviai. Užsieniečių praėjusiais metais iš viso atvyko beveik 6 tūkst. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad ne tik nuolat auga emigracija iš Lietuvos, bet ir mažėja į Lietuvą grįžtančių tautiečių skaičius. Tuo metu atvykstančių užsieniečių skaičius, priešingai, nuolat didėja.

Iki 2014-ųjų daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvykdavo iš Rusijos, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui. Dėl karinio konflikto ir smukusios ekonomikos iš gimtosios šalies išvykstančių ukrainiečių skaičius 2014 m. šoktelėjo. Daugiausia ukrainiečių išvyko į aplinkines valstybes – Rusiją, Lenkiją, kitas Vidurio Europos ar NVS šalis. Į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių skaičius taip pat ūgtelėjo – 2015 m. jie tapo pagrindine imigrantų iš užsienio grupe, šį statusą jie išlaikė ir pernai. Iš viso praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 1,6 tūkst. ukrainiečių. Dar didesnis skaičius ukrainiečių gavo leidimus dirbti nepersikeliant į Lietuvą gyventi. Tarp jų didžiausią dalį sudaro tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai.

Vis dėlto, Lietuvos svetingumas užsieniečiams nublanksta prieš kitas regiono valstybes. Remiantis ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuva buvo viena iš mažiausiai imigrantų priėmusių šalių. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei Lietuvoje leidimų dirbti buvo išduota tik Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tuo tarpu Lenkijoje 2015 m. leidimų gyventi skaičius perkopė pusę milijono. Absoliuti dauguma atvykstančiųjų į Lenkiją – ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolat ar laikinai Lenkijoje gyvenančiųjų ukrainiečių skaičius jau yra perkopęs milijoną.

Dominuoja žemesnės kvalifikacijos specialistai

Daugiau kaip pusė į Lietuvą atvykstančių imigrantų čia atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Dar apie ketvirtadalis – dėl šeimos priežasčių. Mokytis į Lietuvą 2015 m. atvyko tik 14 proc. visų imigrantų. Tai – vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES.

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos plėtrą. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti, jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti.

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas. Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus. Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo. Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.


Šiame straipsnyje: imigracijaemigracijaalgos

NAUJAUSI KOMENTARAI

istorine atmintis

istorine atmintis portretas
EUROKOMJAUNUOLIO PEZALAI..................... Nepriklausomybes pradzioje dziaugemes kad isvazineja slavai ir tokia organizacija JEDINSTVO susilpnejo,bet dabar va prasau nauja politika,slavai welcome.Niu,niu.......

vika

vika portretas
Paziurejau vakar per zinias,kaip gera Lietuvoje kitatauciams,kurie sutaupo net 60% atlyginimo ir aiskina,kaip Lietuvoje gera gyventi. Man is karto kilo klausimas,tai kiek jie uzdirba. Pasirodo,dirba Ortopedijos imoneje ir i rankas gauna apie 2000 euru. As zinojau,kad ortopedijos imoneje dideli atlyginimai,nes dirba pazistami ir man is karto kilo mintis,o ar daug lietuviu gauna i rankas po 2000 euru? Juk emigruoja del to,kad moka minimuma,tai koks cia gali buti palyginimas. Be to,imigrantai dirba,kad uzsidirbti,jie gyvena po kelis viename kambaryje,nevaiksto po kavines,nesilinksmina,tik dirba ir taupo arba siuncia pinigus namo,tai zinoma,kad sutaupo is tokios dideles sumos 60%.Pabandytu is minimumo,kuri gauna daugelis lietuviu. Beje,ta pati daro ir musu lietuviai pvz.Jungtineje karalysteje,nes cia - Lietuvoje, tiek neuzdirba. Papiktino tas kisimas vienos imones,tarsi visoje Lietuvoje tiek uzdirbama. Bjauru ziureti tokias laidas ar skaityti panasius straipsnius

Anonimas

Anonimas portretas
tai kelkim klausima kitaip-kodel saviems cia neisgyvenama? tokiu propagandiniu straipsniu dabar bus per kur tik imanoma,-suka smegenis zmonems i mazga,tai nieko verti muilo burbulai
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?
    Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

    Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo tur...

    2
  • Karalius Saulė
    Karalius Saulė

    Rusijoje vykstantis FIFA Konfederacijų taurės turnyras tapo svarbiausiu pasaulyje šių metų futbolo renginiu šalių rinktinėms. Jame dalyvaujantiems žemynų čempionams tai generalinė repeticija prieš 2018 m. planetos pirmenybes. ...

  • Apie senovinius žvejybos burtus
    Apie senovinius žvejybos burtus

    Birželio 27-oji diena kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius... ...

  • Kur pučiasi burbulai?
    Kur pučiasi burbulai?

    Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosio...

  • Rusijos protu nesuvoksi?
    Rusijos protu nesuvoksi?

    Rusijos kolektyvinė tapatybė – konfliktiška; joje sąveikauja krikščioniškasis ir mongoliškasis pradai, kas, viena vertus, suponuoja Rusijos siekį modernizuotis ir suartėti su Vakarais, kita vertus, įtvirtina dabartinį ...

    18
  • ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms
    ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms

    J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi...

  • Sporte – veltėdžių profiliai
    Sporte – veltėdžių profiliai

    Dažnai kartojama: sportas – sveikata. Na, kad šis užsiėmimas su fizine sveikata neturi nieko bendra, jau seniai aišku. ...

    17
  • Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui
    Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui

    „Dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie birželio 12-ąją išėjo į gatves net 150-yje Rusijos miestų, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, sudarė didžiausią bet kada Putino eroje ligi šiol matytų protestų grandinę&l...

    14
  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    4
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    9
Daugiau straipsnių