- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, teatrologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir kiekvienais metais, iki gegužės 2 d. Lietuvos piliečiai turėjo deklaruoti metines pajamas ir nurodyti, kam jie norėtų skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artėjant šiai dienai, autobusų stotelėse ir kitur reklaminiuose stenduose, viešajame transporte, televizijoje, internete bei pašto dėžutėse pasipylė paramos gavėjų "galimybių" pasiūla.
Daugiausia dėmesio, ko gero, sulaukė akį traukiantys ir provokuojantys organizacijos "Gelbėkite vaikus" plakatai su vienur iki pusės prispaustu pliušiniu meškinu, kitur – jau tik su jo išplėštomis kojytėmis. Apsispręsti skirti paramą vaikams čia ir dabar siūlė asociacijos atstovai, kalbinę į didžiuosius prekybos centrus einančius žmones. Nekyla abejonių, kad gerai apgalvota, paveiki ir kūrybiška rinkodara padėjo ne vienam žmogui apsispręsti, kam gi skirti tuos 2 proc. O priimti galutinį sprendimą iš tiesų sunku – juk norisi nelikti abejingam ne tik skurstančiose šeimose augantiems vaikams, vienišiems senoliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms pagalbos linijoms, sportininkams, bet ir menine veikla užsiimantiems žmonėms.
Lietuvos menininkus Kultūros ministerija jau antrus metus kvietė teikti prašymus gauti paramos gavėjo statusą ir pasinaudoti galimybe tapti 2 proc. GPM recipientu. Būtina sąlyga – meno kūrėjo ar meno kūrėjų organizacijos statusas. Apie galimybę tapti paramos gavėju, reikalingus dokumentus ir jų pateikimo datą Kultūros ministerijos darbuotojai stropiai primindavo ir e.paštu, ir socialiniuose tinkluose. Iniciatyva sveikintina, tačiau klausimų ir abejonių, ar tikrai verta įgyti šį paramos gavėjo statusą, kyla ne vienas.
Menine kūryba užsiimantys žmonės jau lyg ir pripratę būti iki soties nepavalgę, tad nenuostabu, kad neskuba lyg akis išdegę siųsti prašymus. Nesunku internete surasti visų paramos gavėjų, kuriems Kultūros ministerija yra suteikusi tokį statusą, sąrašą su pavardėmis ir identifikaciniu kodu. Šiandien jų – 1 208, nors meno kūrėjo statusas suteiktas 5 535 Lietuvos Respublikos gyventojams, iš kurių 3 196 yra aktyvūs meno kūrėjai ir 2 339 – neaktyvūs (senjorai ir jau mirę asmenys). Kodėl šiame sąraše nėra visų aktyviųjų menininkų, tiksliausia būtų klausti jų pačių, tačiau vienas sunkumas akivaizdus.
Ar verta meno kūrėjui pasinaudoti 2 proc. pajamų mokesčio parama?
Kaip tapti realiu, ne popieriuje egzistuojančiu šios paramos gavėju? Kitaip tariant, kaip įtikinti aplinkinius, kad esi vertas šios paramos? Čia suteikiama visiška laisvė reklamai. Pats lengviausias scenarijus – kreiptis į šeimos narius ir artimiausius draugus ar savos kūrybos mėgėjus. Drąsiausieji tokiu prašymu viešai pasidalija ir socialiniuose tinkluose. Vis dėlto taip reklamuotis išdrįsta toli gražu ne visi, juolab jaunieji kūrėjai, dar neturintys įspūdingo darbų aplanko. O galiausiai ir nelabai smagu tai daryti – lyg savanaudiška prašyti sau ir dar meninei veiklai, nes šalia gali būti žmogus, kuriam ši parama reikalinga dar labiau... O ir tarp tų pačių menininkų visada yra daugiau pasiekusių ir potencialiai labiau to vertesnių. Galbūt ne vienas jautresnės ir kuklesnės prigimties meno kūrėjas atsiduria tokioje aklavietėje, kai turi šansą, bet nemato realių galimybių juo pasinaudoti.
Keblumų pakanka ir ieškant informacijos, kaip panaudoti jau skirtą paramą. Kultūros ministerijos tinklalapyje tiek pernai, tiek ir šiemet pateikti kvietimai siųsti prašymus su išsamiai ir aiškiai aprašyta visa reikiama informacija bei nuorodomis į aktualius įstatymus ir prašymo formą. Tačiau žinių apie tai, ką privaloma padaryti pinigams jau atsidūrus sąskaitoje, – gerokai mažiau: tik keli daugiau klausimų nei atsakymų keliantys sakiniai. Pavyzdžiui, "tokią paramą jos gavėjas privalo naudoti tik meno kūrybai ir už ją būtina atsiskaityti". Tad elementariai kyla klausimas, kaip ir kur yra apibrėžta, kaip tai padaryti, ypač su tuo susidūrus pirmą kartą. Ieškant informacijos, tenka panaršyti ne viename interneto puslapyje, perskaityti ne vieną dokumentą, kol susidarai nuomonę, jog ataskaitas reikia pildyti tik gaunantiesiems daugiau nei 12 MMA (minimalių mėnesinių algų, 2018 m. tai yra 4 800 eurų). Galiausiai pasitikslinus šią informaciją Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, galima daryti išvadą: jeigu gauni 20 eurų dydžio paramą, pats gali nuspręsti, ar pinigus išleisi naujiems teptukams ar už metų sunkų triūsą leisi sau pasilepinti pica su lašiša, nes niekam už tai atsiskaityti nereikės.
Tad ar verta meno kūrėjui pasinaudoti 2 proc. pajamų mokesčio parama? Atsakymas aiškus – taip. Bet tik su viena sąlyga: jei Kultūros ministerija pasižadėtų pamąstyti apie galimybes, kokiomis priemonėmis meno kūrėjai, kaip paramos gavėjai, galėtų tapti labiau matomi ne tik savo kolegoms, bet ir visiems GPM mokėtojams...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...