Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai privilegija, leidžianti pažinti jaunus žmones, pajausti jų kalbos, jų minčių tieses ir posūkius, manierą, logiką. Leidžia nujausti, kas jiems įdomu. Tie dalykai kartais glumina, kartais džiugina.

Stebėdama juos bandau spėti, ko jie tikisi iš gyvenimo, iš aplinkinių, iš valstybės, iš pasaulio. Kokią ateitį jie kurs, kaip aktyviai jie patys dalyvaus toje ateityje.

Pristatau savo labai subjektyvų tyrimėlį. Gal ir nėra čia ko atsiprašinėti bei kuklintis – dauguma tyrimų yra pakankamai subjektyvūs.

Mano studentai 19–28 m., pasirinkę socialinius mokslus. Procentaliai dominuoja merginos (maždaug ~ 70 proc.), kita dalis, kaip ir galima nuspėti, vyrukai.

Muzika – absoliučiai juos vienijanti tema. Dauguma vyrukų muzikuoja laisvalaikiu, nors savo ateities su muzika nesieja.

Festivalių kultūra jiems ypač patraukli. Daugiau kaip 80 proc. jų dalyvavo ar dalyvauja šio tipo renginiuose tiek Lietuvoje, tiek artimajame užsienyje. Net „Visagino Country“, kuris, regis, orientuojasi į vyrėlesnę auditoriją, turi fanų tarp jaunų žmonių.

Filmai – kita stipri jungtis. Bent 40 proc.  jų susipažinę ir su dabartine lietuviška produkcija. Įdomu, kad jie pozityviai vertina lietuviškus filmus, skatinančius patriotinius jausmus.

Profesionalus teatras ženkliai pralaimi aukščiau minėtoms pramogoms. Tik 15 proc. mano respondentų pastoviai lankosi spektakliuose.

Politika domisi ir gali diskutuoti aktualiais klausimais vos vienas kitas. Tiksliau – vos viena kita, nes tie 5 proc. – išskirtinai merginos.

Skaitančių pasitaiko ir netgi, sakyčiau, truputį daugėja. Jei pastaruosius metus buvau susitaikiusi, jog paskaitoje aš pasakoju apie knygas, šiais mokslo metais mes jau pasikalbame apie knygas.

Saviraiška jiems svarbu. Šokių kolektyvo pasirodymas, vaidinimas miestelio kultūros namuose iškart įgyja kitą vertę, jei respondentas buvo dalyvis, ne tik žiūrovas.

Daugėja besidominčių darniu vystymusi, tačiau procentas katastrofiškai mažas lyginant su informacijos gausa ir klausimo aktualumu. Labiausiai šių idėjų jauni žmonės būna įkvėpti padalyvavę kokiame nors projekte užsienyje; grįžus dar kurį laiką užsidegimas išlieka, tačiau aplinka – sąlygos bendrabutyje bei nuostatos pačiose ugdymo institucijose – greitai nusodina įkarštį. Čia aplinkosauga – tik dėstomas dalykas, o ne nuosekliai  įgyvendinama praktika.

Kas itin pozityviai stebina – jaunimas aktyviai inicijuoja socialines akcijas ar prisideda prie jų savanoriaudami. Bent pusė studentų, su kuriais šiais mokslo metais bendrauju, skiria savo laiką vaikams, augantiems socialiai pažeidžiamose šeimose, savanoriauja gyvūnų prieglaudose. Jaunimas jau turi patirties „pramušinėti“ savo iniciatyvas savivaldybėse, seniūnijose ir žino, kaip dalykai veikia.

Tendencija, verta pasvarstymų – daugiau nei 80 proc. studentų dirba, kad  palengvintų finansinę naštą tėvams ir galėtų bent dalinai ar visiškai save išlaikyti. Taip sakant, sveika, realybe, net labai besiskirianti nuo dangiškųjų migdolų, pristatomų aukštojo mokslo įstaigose.

Buvo metas, kai susierzindavau dėl studentų atsiprašinėjimo iš paskaitų,  prašymų nukelti atsiskaitymus dėl darbų. Dabar gi reaguoju ramiau. Puikiai suprantu, kad ne visi vėlavimai, neatvykimai yra tiesiogiai susiję su darbais. Visgi manau, kad didesnioji dalis yra objektyvūs, ir manau, kad tokią realybę būtina labai rimtai priimti domėn. Nepaprasta studentui išgyventi nedirbant. Studijoms laikas ribotas. Darbdaviai nėra labdaros teikėjai. Paskaitose pateikiama informacija turi būti itin apgalvota.

Tokia tad trumpa mano studentų stebėjimų apžvalga. Tolesnėje perspektyvoje pamatysime, ką mes, turėję privilegiją būti greta, kai jie mokėsi, buvome pajėgūs perteikti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
Dėstytoją kamuoja klausimas, ar ji sugebėjo perteikti tai, ką pati žino, o man įdomus kitas klausimas: ar studentai krimsis, išgyvens ateityje, kad būdami mokslo įstaigose, nepasiėmė to, ką galėjo... Manau, kad dėstytoja dar turi pareigos ir atsakomybės jausmą išlikusį dar iš tų anų laikų, o kaip su studentais? Ar ši visuomenė išugdė atsakomybės ir pareigos jausmą?...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių