K.Navakas: kauniečiai moka priešintis

Nėra sunku keliais sakiniais nusakyti Niujorko ar Venecijos miestų dvasią. Nors dažniausiai tai tik viena miesto dvasios briaunų, labiausiai krintanti į akis, kitos susislėpusios. Tačiau Kaune ir dėl tos vienos - problemos. Miesto tapatybės paieškos geriausiu atveju dar vyksta, blogiausiu - net nėra prasidėjusios.

Panašu, kad miesto dvasia tvyro kažkokiuose rūkuose, kuriuos pats laikas imti sklaidyti. Vėl pakartoti, kad tai laikinoji sostinė, būtų pernelyg retrogradiška.

Todėl įvardysiu tik vieną Kauno bruožų, pakankamai ryškų. Tai miestas rezistentas.
Neminėkime kunigaikščio Vaidoto ir kitų vadovėlinių dalykų, pradėkime nuo vėlesnių ženklų, kurių pakanka. Simboliškai galime paminėti fortus ir miesto tvirtovės statusą, tačiau jis atėjo iš šalies, nekilo pačiame mieste.

Laikinosios sostinės laikotarpis - irgi tam tikras pasipriešinimas, modernaus miesto išauginimas beveik runkelių lauke, begalinis noras išsiveržti iš provincialumo, paliudytas daugybės kultūrinių, architektūrinių ir kitų laimėjimų.

Vėlesnis kauniečių desantas į Vilnių buvo pasipriešinimas istorinės sostinės kitakalbiškumui ir kitakultūriškumui. Pasipriešinta irgi veiksmingai.

Tačiau bene svarbiausia tarpukariu brendusių kauniečių misija buvo anos dvasios palaikymas ilgus sovietinius dešimtmečius. Galime prisiminti ano meto inteligentus - nuo L.Truikio iki V.Šiugždinio, kurių asmenyje smetoninės Lietuvos dvasią buvo galima pajusti ne iš senų laikraščių.

Vėliau, žinoma, R.Kalanta, Kauno bigbito grupės, jaunimo demonstracijos ir t.t. Nepranokstami rezistencijos faktai, pridedant dar ir V.Andziulio pogrindinę spaustuvę.
Galime paminėti ir kitą kaunietišką fenomeną - pasipriešinimą sovietinei ekonominei sistemai. Visais laikais kauniečiai "mokėjo gyventi". Pradedant nutrijų fermomis, megztinių mezgyklomis ir baigiant į vakarietišką didcentrį panašiu Aleksoto turgumi. Tuo Kaunas tikrai išsiskyrė.

Telieka apgailestauti, kad vėliau jis tarsi sutriko. Pasijuto Vilniaus šešėlyje. Puolė priešintis ir tam, įrodinėti, kad "ir Kaune gyventi galima". "Žalgirio" pergalės prieš "Lietuvos rytą" tapo beveik egzistencinės svarbos.

Todėl labai teigiamai žiūriu į vieną šiandienės rezistencijos formą - pasipriešinimą miesto veido praradimui ir virtimui palaida bala. Tokio pasipriešinimo esama, o kaip rodo istorija, besipriešindami kauniečiai dažniausiai laimi. Ir tai negali neguosti. 


Šiame straipsnyje: navakasSantaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Padėtis Baltarusijoje kaista
    Padėtis Baltarusijoje kaista

    Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. ...

  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    4
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    20
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    3
Daugiau straipsnių