K.Navakas: kauniečiai moka priešintis

Nėra sunku keliais sakiniais nusakyti Niujorko ar Venecijos miestų dvasią. Nors dažniausiai tai tik viena miesto dvasios briaunų, labiausiai krintanti į akis, kitos susislėpusios. Tačiau Kaune ir dėl tos vienos - problemos. Miesto tapatybės paieškos geriausiu atveju dar vyksta, blogiausiu - net nėra prasidėjusios.

Panašu, kad miesto dvasia tvyro kažkokiuose rūkuose, kuriuos pats laikas imti sklaidyti. Vėl pakartoti, kad tai laikinoji sostinė, būtų pernelyg retrogradiška.

Todėl įvardysiu tik vieną Kauno bruožų, pakankamai ryškų. Tai miestas rezistentas.
Neminėkime kunigaikščio Vaidoto ir kitų vadovėlinių dalykų, pradėkime nuo vėlesnių ženklų, kurių pakanka. Simboliškai galime paminėti fortus ir miesto tvirtovės statusą, tačiau jis atėjo iš šalies, nekilo pačiame mieste.

Laikinosios sostinės laikotarpis - irgi tam tikras pasipriešinimas, modernaus miesto išauginimas beveik runkelių lauke, begalinis noras išsiveržti iš provincialumo, paliudytas daugybės kultūrinių, architektūrinių ir kitų laimėjimų.

Vėlesnis kauniečių desantas į Vilnių buvo pasipriešinimas istorinės sostinės kitakalbiškumui ir kitakultūriškumui. Pasipriešinta irgi veiksmingai.

Tačiau bene svarbiausia tarpukariu brendusių kauniečių misija buvo anos dvasios palaikymas ilgus sovietinius dešimtmečius. Galime prisiminti ano meto inteligentus - nuo L.Truikio iki V.Šiugždinio, kurių asmenyje smetoninės Lietuvos dvasią buvo galima pajusti ne iš senų laikraščių.

Vėliau, žinoma, R.Kalanta, Kauno bigbito grupės, jaunimo demonstracijos ir t.t. Nepranokstami rezistencijos faktai, pridedant dar ir V.Andziulio pogrindinę spaustuvę.
Galime paminėti ir kitą kaunietišką fenomeną - pasipriešinimą sovietinei ekonominei sistemai. Visais laikais kauniečiai "mokėjo gyventi". Pradedant nutrijų fermomis, megztinių mezgyklomis ir baigiant į vakarietišką didcentrį panašiu Aleksoto turgumi. Tuo Kaunas tikrai išsiskyrė.

Telieka apgailestauti, kad vėliau jis tarsi sutriko. Pasijuto Vilniaus šešėlyje. Puolė priešintis ir tam, įrodinėti, kad "ir Kaune gyventi galima". "Žalgirio" pergalės prieš "Lietuvos rytą" tapo beveik egzistencinės svarbos.

Todėl labai teigiamai žiūriu į vieną šiandienės rezistencijos formą - pasipriešinimą miesto veido praradimui ir virtimui palaida bala. Tokio pasipriešinimo esama, o kaip rodo istorija, besipriešindami kauniečiai dažniausiai laimi. Ir tai negali neguosti. 


Šiame straipsnyje: navakasSantaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    4
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    9
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių