K.Navakas: kauniečiai moka priešintis

Nėra sunku keliais sakiniais nusakyti Niujorko ar Venecijos miestų dvasią. Nors dažniausiai tai tik viena miesto dvasios briaunų, labiausiai krintanti į akis, kitos susislėpusios. Tačiau Kaune ir dėl tos vienos - problemos. Miesto tapatybės paieškos geriausiu atveju dar vyksta, blogiausiu - net nėra prasidėjusios.

Panašu, kad miesto dvasia tvyro kažkokiuose rūkuose, kuriuos pats laikas imti sklaidyti. Vėl pakartoti, kad tai laikinoji sostinė, būtų pernelyg retrogradiška.

Todėl įvardysiu tik vieną Kauno bruožų, pakankamai ryškų. Tai miestas rezistentas.
Neminėkime kunigaikščio Vaidoto ir kitų vadovėlinių dalykų, pradėkime nuo vėlesnių ženklų, kurių pakanka. Simboliškai galime paminėti fortus ir miesto tvirtovės statusą, tačiau jis atėjo iš šalies, nekilo pačiame mieste.

Laikinosios sostinės laikotarpis - irgi tam tikras pasipriešinimas, modernaus miesto išauginimas beveik runkelių lauke, begalinis noras išsiveržti iš provincialumo, paliudytas daugybės kultūrinių, architektūrinių ir kitų laimėjimų.

Vėlesnis kauniečių desantas į Vilnių buvo pasipriešinimas istorinės sostinės kitakalbiškumui ir kitakultūriškumui. Pasipriešinta irgi veiksmingai.

Tačiau bene svarbiausia tarpukariu brendusių kauniečių misija buvo anos dvasios palaikymas ilgus sovietinius dešimtmečius. Galime prisiminti ano meto inteligentus - nuo L.Truikio iki V.Šiugždinio, kurių asmenyje smetoninės Lietuvos dvasią buvo galima pajusti ne iš senų laikraščių.

Vėliau, žinoma, R.Kalanta, Kauno bigbito grupės, jaunimo demonstracijos ir t.t. Nepranokstami rezistencijos faktai, pridedant dar ir V.Andziulio pogrindinę spaustuvę.
Galime paminėti ir kitą kaunietišką fenomeną - pasipriešinimą sovietinei ekonominei sistemai. Visais laikais kauniečiai "mokėjo gyventi". Pradedant nutrijų fermomis, megztinių mezgyklomis ir baigiant į vakarietišką didcentrį panašiu Aleksoto turgumi. Tuo Kaunas tikrai išsiskyrė.

Telieka apgailestauti, kad vėliau jis tarsi sutriko. Pasijuto Vilniaus šešėlyje. Puolė priešintis ir tam, įrodinėti, kad "ir Kaune gyventi galima". "Žalgirio" pergalės prieš "Lietuvos rytą" tapo beveik egzistencinės svarbos.

Todėl labai teigiamai žiūriu į vieną šiandienės rezistencijos formą - pasipriešinimą miesto veido praradimui ir virtimui palaida bala. Tokio pasipriešinimo esama, o kaip rodo istorija, besipriešindami kauniečiai dažniausiai laimi. Ir tai negali neguosti.