- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
K. Navakas
Kai Kauno "tvarkytojai" žaliai nudažė dviračių takus, veikiausiai nusprendė, kad mieste žalumos jau per daug, reikia sumažinti. Ir atsidarė tokia medžių skerdykla, kokios Kauno istorijoje nebuvo.
Gyventojai aktyviai protestuoja, eina į gatves, rašo laiškus savivaldybei, o ši atsišaudo paaiškinimais, panašiais į penktoko rašinėlį.
Paaiškinimas, kodėl reikia išpjauti miesto kaštonus (jie sudaro apie 35 proc. visų želdinių), itin nekonkretus ir priimtinas tik piliečiui, prekybcentryje perkančiam bambalį. Daug konkretesnis buvo prieš metus priimtas sprendimas Nr. T-358, numatantis priemones kaštonams išsaugoti (punktas 3.3. išsaugoti kuo daugiau kaštonų miesto želdynuose; 3.4. organizuoti ir palaikyti akcijas, skirtas kaštonams išsaugoti). Kodėl "specialistai" (kokie?) anąsyk nustatė vienaip, o dabar – priešingai ir per metus savivaldybės pozicija iš konstruktyvios virto destruktyvia?
Pjaunami jauni ir stiprūs medžiai, o jei jie apnikti parazitų – juk tai išgydoma. Juk kai žmogus suserga, jį dera gydyti, o ne papjauti. Tas pats ir su medžiu.
Įsivaizduojate, kokie pinigai čia sukasi ir pro kokius kabinetus gali būti prasisukę?
Beje, kodėl tie kaštonai taip negražiai elgiasi vien Kaune ir tik nuo šių metų? Tikroji priežastis gali būti visai kita. Vilniaus meras irgi sodina liepaites (tiesa, nieko neišpjaudamas), mokėdamas už jas po 400 eurų. Tuo neseniai labai nusistebėjo vienas Lietuvos medelyno savininkas, nes pas jį tokia liepaitė kainuoja 20 eurų. Kaune (kol kas) sodinama 1 500 liepaičių, akivaizdu, kad mokant ne po 20 eurų. Įsivaizduojate, kokie pinigai čia sukasi ir pro kokius kabinetus gali būti prasisukę?
O juk mokama miesto biudžeto, t.y. visų mūsų, pinigais. Patys apmokame savo medžių išskerdimą. Todėl piliečių aktyvumas ir pasipriešinimas barbarybei turi būti aukščiausio lygio. Tai, kad kai kurie medžiai turi būti pakeisti, – suprantama, tačiau pastaroji lentpjūvė peržengia visas ribas.
Sakoma, kad nauji medžiai tik keičia senus. Kol užaugs šitie griežčiai, kuriuos dabar sodina, kol taps panašūs į medžius, praeis penkiolika metų, ligi tol kvėpuosime dulkėmis ir automobilių smarsu. Kai kurios gatvės jau panašios į Kirgizijos stepę su kur ne kur kyšančiais saksaūlais. Ar valdžia mano, kad kauniečiams tas tinka?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
