Kino faktai ir interpretacijos

Kino festivalyje "Kino pavasaris" šiemet buvo pastebimi keli pokyčiai: per visą Lietuvą nuskambantis kino renginys išsiplėtė iki vienuolikos Lietuvos miestų (anksčiau buvo penki). Arthauzinis kinas, ar bent jau jo dalis, tapo prieinama atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems kino mėgėjams. Dar viena festivalio permaina – filmų programos (jų iki šiol buvo galybė) sutrauktos iki penkių. Filmus pasirinkti daugeliui turėjo tapti lengviau. Tačiau programose filmų skaičius gerokai padidėjo, pvz., pernai "Meistrų" programoje buvo 11 filmų, šiemet žiūrovų laukė net 21 filmas. Jei šie filmai yra meistriško darbo vaisiai – jau vien šios programos būtų per akis bet kuriam gero kino gerbėjui. Tik ar visi šie darbai vadintini kino meistrų kūriniais?

Pastebėsiu, mano manymu, dar vieną svarbų šiemetinio "Kino pavasario" pasikeitimą (nors šio pokyčio tikrai nepajautė sostinės gyventojai). Dalies labai lauktų "Kino pavasario" filmų kitų miestų repertuaruose tiesiog nebuvo. Pvz., Kaune "Kino pavasaris" nerodė tokių režisierių, kaip Abbas Kiarostami, Claire Denis, Paolo Taviani, Lavo Diazo, Bruno Dumont'o, Denis Côté, Claude'o Lanzmanno, Abdellatifo Kechiche filmų (tik sostine apsiribojo ir Jeano Vigo retrospektyva). Leisiu sau pasakyti, kad būtent šių režisierių darbai sudaro ne vieno sinefilo filmų kanoną. Deja, pasak festivalio atstovų, išvardytų režisierių filmų buvo gauta ne tiek daug, kad juos parodytų ir kitų miestų žiūrovams (tad apsiribota Vilniumi, kur auditorija didžiausia).

Kino festivalių lankytojai vienodai aktyviai renkasi tiek pripažintų meistrų filmus, tiek ieško naujų pavardžių, įdomių debiutų, netikėtų atradimų. Prisipažinsiu, iš pradžių buvo keista matyti "Meistrų" programoje vienintelį filmą tesukūrusį Kanų kino festivalio vadovo Thierry Frémaux pavardę. Tačiau būtent jo filmas "Lumiere!" buvo vienas netikėčiausių atradimų šiemet "Kino pavasaryje".

Visi žino, kad sinematografo išradėjai broliai Lumiere'ai 1895 m. surengė pirmąjį mokamą kino seansą Paryžiuje ir šis įvykis tradiciškai laikomas kino pradžia. T.Frémaux filmas "Lumiere!" – tai kino esė, sudaryta iš 108 retai šiais laikais rodomų brolių Lumiere'ų juostų, trumpų, 50 sekundžių darbų, sukurtų 1895–1905 m. (iš viso tais metais jie sukūrė 1 422 filmus). (Kadangi dėl šių filmų amžiaus jie yra tapę viešąja nuosavybe, tai ir "Lumiere!" peržiūra, tik be komentaro, yra prieinama viešai elektroninėje bibliotekoje https://archive.org/details/Lumiere18951905).

Kino žinovo T.Frémaux brolių Lumiere'ų darbų komentarai atskleidžia, kad šie filmai yra toli gražu ne dokumentika, kaip įprasta manyti. Matome, kad kinas jau nuo pirmųjų kadrų buvo režisuojamas. Pvz., kalvių darbo scena, dešinėje dirbantis kalvis – pasipuošęs šventiniais drabužiais, apsirengęs visa, ką turi geriausio ir balčiausio dirba savo juodą darbą, viduryje scenos padavėjas jam iškilmingai atneša taurę vyno. Kitas pavyzdys – pirmasis kino istorijoje "gag'as", dar laikomas pirmuoju filmu su siužetu "Aplaistytas laistytojas", aptaškytas sodininkas nusiveja išdykusį berniuką ir nepavargsta jo atitempti iki centrinio kameros pirmo plano, tada bausdamas judrų vaiką, stengiasi neišeiti iš kadro, sprunkantis vaikas dar spėja atsigręžti į kamerą tarsi atsisveikindamas ir t.t. Šie T.Frémaux komentarai atveria akis, kad pirmieji žingsniai kine buvo kaip niekad apgalvoti ir visai ne spontaniški ir, kad Lumiere'ai buvo "paskutiniai iš kino išradėjų, bet pirmieji iš kino režisierių".

Yra žinoma, kad dar prieš Lumiere'us buvo sukurtas ne vienas filmas, tačiau tradicija susiklostė būtent jų filmą "Darbininkai, išeinantys iš Lumiere'ų fabriko" laikyti pirmuoju kino istorijoje. T.Frémaux klausdamas, kas pirmasis buvo kine, koks yra pirmasis filmas, netikėtai lyg fokusininkas iš rankovės ištraukia ir parodo bent tris skirtingas minėto filmo versijas. Kuris jų buvo pirmasis? Itin tinkama šioje vietoje kino režisieriaus Johno Fordo citata: "Spaudiname legendas, o ne faktus."

Galiausiai filmas "Lumiere!" netiesiogiai kelia klausimą – o kas yra kinas, kas jį daro tuo, kuo jis yra, kokia yra jo esminė esencija? T.Frémaux komentarai parodo, kad kinas prasideda nuo interpretacijos, nuo pastangų suprasti judančius vaizdus, kuriuos matai priešais save.

Kodėl T.Frémaux filmas buvo priskirtas meistrų programos dalyje? Galbūt Lumiere'ai – ne tik kino pradininkai, bet ir pirmieji kino meistrai, mokėję atrasti idealią vietą pastatyti savo kamerai? Kad ir kaip būtų, šis filmas sukelia gražias asociacijas: dokumentines scenas apimantis "Lumiere!" filmas, pasirodo, didžia dalimi yra vaidybinis kūrinys. Kaip ir gerai kino festivalio programai sudaryti reikia tam tikros režisūrinės kūrybos.

Dar viena detalė, Lumiere'ų filmuose dažnai atsiranda šalutinių veikėjų, stebėtojų, žiūrovų, turinčių pagyvinti statišką vaizdą, suteikti kadrui natūralumo, tačiau kartais išeina atvirkščiai. Pasak, T.Frémaux, šie veikėjai perspaudžia, t.y. perdėtai džiūgauja, vaidina savo reakciją, todėl išduoda visą režisūrinį sumanymą, pristato filmą ne kaip informacinį reportažą, o kaip žavingą sustatytą mizansceną. Tokio perspaudimo pasitaiko ir kino festivalių programose, kurios išduoda kitus dalykus, nei norėtų jų sudarytojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    11
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

Daugiau straipsnių