Kieno problema yra Lietuvos lenkai ir rusai?

Ką tik paskelbti „Baltijos tyrimų“ atliktos tautinių mažumų apklausos rezultatai perliejo šaltu dušu. Apklausa parodė, kad ne tik dauguma mūsų rusų, bet ir lenkų gyvena ne Lietuvos ir ne Lenkijos, o Rusijos kultūrinėje ir informacinėje erdvėje.

Todėl mūsų tautinės mažumos neįžvelgia Rusijos agresijos pavojaus ir net žavisi Vladimiru Putinu. Net 66 proc. apklaustų rusų ir bemaž tiek pat lenkų Rusiją vertina kaip draugišką Lietuvai šalį.

Apklausą tradiciškai palydėjo tautinio pasipiktinimo banga: štai kokie nedėkingi, klastingi, ypač lenkai, tikra „penktoji kolona“. O tokia reakcija yra netgi blogiau už Kremliaus įtaką mūsų tautinėms mažumoms. Vadinasi, mes per ketvirtį amžiaus ne tik nieko nepadarėme, kad mūsų lenkai ir rusai save tapatintų su Lietuva, bet net nenorime nieko keisti.

Net dauguma mūsų ministrų niekada nėra buvę Šalčininkuose. Tiek politikai, tiek intelektualai su retomis išimtimis apie lenkus kalba paniekinamai, kaip apie nutautėjusius lietuvius, kuriuos reikia „atversti“, geriausiu atveju – kaip Lenkijos agentus.

Antilenkiškai nusiteikęs elitas apie mūsų lenkus dažnai žino tik tiek, kiek prišneka Valdemaras Tomaševskis ir kad lenkai vis kažko iš mūsų nori, bet valdžios pareiga esanti nenusileisti Varšuvai. Neretai tokios atgrasios retorikos natų galima išgirsti partijų lyderių ar net Prezidentės kalbose.

Fokusuodami žvilgsnį į V. Tomaševskį lietuviai beveik nemato kitų lenkų – policijos kriminalistų, profesorių, gydytojų, rokerių, sportininkų. Ką kalbėti apie rusus. Ne tik provincijos lietuviui – dažnam politikui išvardyti keletą garsių mūsų rusų būtų misija neįmanoma.

Politikai ir valdininkai greitai persiėmė buvusio didžiojo brolio įpročiais, o tai tautinėms mažumoms nepalieka beveik jokios erdvės ir stumia jas į potencialaus priešo glėbį.

Bet nuo tautininkiško pasipiktinimo apklausos rezultatais, kokie blogi lenkai ir rusai, niekas nepasikeis. Tai, kad nemaža dalis lenkų ir rusų su meile žiūri į V. Putiną, yra ne Lenkijos, o Lietuvos problema. Ir labai rimta problema.

Tik ar įmanoma ją įveikti, jei valdžia ne tik nesutinka grąžinti lenkams jų tikrųjų vardų ir pavardžių, bet dar ir didžiuojasi šiuo barbariškumu, o intelektualai perkreiptais iš pykčio veidais be perstojo gamina tą barbariškumą pateisinančią propagandinę šaltieną?

Mes didžiuojamės dainų šventėmis, bet ar susimąstome, kad tai ne Lietuvos, o tik lietuvių dainų šventės? Nes jose iki šiol neatsirado vietos net lenkų ir rusų moksleiviams.

„Dainų šventė turi tapti tikrai Lietuvos, o ne vien lietuvių Dainų švente, o Etninės globos taryba turi pradėti rūpintis ir lenkų, rusų, žydų paveldu“, – Tautinių bendrijų politikos gairėse rašo konservatoriai Andrius Kubilius, Laurynas Kasčiūnas ir Gediminas Kazėnas.

Jų manymu, valstybė privalo remti ir aukštesnę tautinių mažumų kultūrą, o iš okupantų paveldėtas Rusų dramos teatras to uždavinio neišspręs. Gairių autoriai pažymi, kad tautinės mažumos kenčia ir nuo inteligentijos stokos, o ekonominis, socialinis ir kultūrinis skurdas veda į demokratijos skurdą.

Įsidėmėtini ir dar pora konservatorių pastebėjimų. Vilniaus miestas, nepaisant to, kad yra daugybės tautų kultūros lopšys, neturi savo muziejaus, kuris padėtų mums patiems įveikti savo tautinį uždarumą.

Gairių autoriai pabrėžia, kad integracija prasideda nuo tarpusavio bendravimo, todėl mokykloms siūlo programą „Pažink Lietuvą“, kad mokiniai galėtų atvykti susipažinti su Vilniaus ir regiono paveldu bei lenkų ir rusų bendraamžiais.

Visai tai ir dar daug ką mūsų valstybė pražiūrėjo. Bet geriau vėliau, nei niekad. Tik ar šie protingi pasiūlymai neįstrigs tautininkišku rezervatu virstančiame Seime?

Tai, kad konservatorių siūlymai yra esminiai, rodo ir apklausos rezultatai. Skurdžiai gyvenantys, menkesnio išsilavinimo lenkai ir rusai yra kur kas proputiniškesni nei universitetus baigę ir geriau gyvenantieji. Tai ypač ryšku tarp Vilniaus lenkų ir rusų, kurių dauguma Putino Rusiją vertina kaip nedraugišką Lietuvai.

Turime dvi galimybes: ištiesti ranką savo lenkams ir rusams arba miegoti dar 20 metų ir galutinai pramiegoti šeštadalį pilietinės tautos.


Šiame straipsnyje: Lenkairusaitautinės mažumos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių