- Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netylant diskusijoms apie šalies pensijų sistemą ir jos modelį, šalies dirbančiųjų, taigi būsimųjų pensininkų, nuotaikos nėra optimistinės. Remiantis „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei 40 proc. gyventojų ją sieja su finansiniais nepritekliais. Ką daryti, kad pensija netaptų riba, žyminčia menkesnių finansinių galimybių pradžią?
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Turintis būtinąjį socialinio draudimo stažą gyventojas gauna 287 eurus siekiančią pensiją. Kitaip tariant, tai yra 9,5 euro per dieną būsto išlaikymui, maisto prekėms, transportui, vaistams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Tokie įsivaizduojamos orios ir turiningos senatvės palydovai, kaip kelionės į užsienio šalis, turiningesnis laisvalaikis ar mokami kultūriniai renginiai atrodo nepasiekiami net ir prie vidutinės pensijos pridėjus kelis papildomus eurus.
Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų svarbiausia kokybiško gyvenimo pensijoje dedamąja įvardija finansinę nepriklausomybę ir tik po to pamini savo sveikatą. Rūpestis dėl savo ateities turėtų skatinti imtis veiksmų. Vis daugiau dirbančiųjų mano, kad pasirūpinti savo būsima pensija turi jie patys – taip mano 41 proc. apklausos dalyvių. Šiuo metu papildomai lėšas pensijai kaupia beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų ir, Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojai pensijų fonduose jau yra sukaupę turto už daugiau kaip 2,62 mlrd. eurų.
Visgi didžioji dalis būsimųjų pensininkų dalyvauja tik II pakopos pensijų fonduose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks kaupimo būdas, sulaukus pensijos, leidžia užsitikrinti vidutiniškai 40 proc. dirbančiojo pajamų. Kitaip tariant, gyvenant nesumažinus savo poreikių, gaunamos pensijos pinigai išsektų 12 mėnesio dieną – mes tiesiog nebeturėtume jokių lėšų. Tokio gyvenimo nepakaks tiems, kurie neplanuoja užsidaryti tarp keturių sienų ir tikisi įspūdžiais bei patirtimis turtingos senatvės.
Gyventojams, norintiems išlaikyti pajamų ir vartojimo lygį, prie kurio jie yra įpratę dirbdami, reiktų rinktis papildomus specialiai ilgalaikiam kaupimui sukurtus finansinius instrumentus, tai yra, patiems aktyviai rūpintis savo ateitimi. Vienas iš jų – savanoriškas kaupimas III pensijos pakopoje.
Priežastys nekaupti pensijai gali būti ir psichologinės. Papildomus pinigus išleisti čia ir dabar naujam pirkiniui neretai yra maloniau, nei atidėti tolimai pensijai.
Skaičiuojama, kad dalyvavimas III pakopoje leidžia prie II pakopoje sukauptos sumos pridėti dar maždaug 30 proc. dirbančiojo pajamų. Taigi, pensijos kaupimui skiriamas lėšas įdarbinus ir II pakopos, ir III pakopos fonduose, išėjus į pensiją galima užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų. Tai leistų gyventi daug kokybiškesnį ir spalvingesnį gyvenimą nei gaunant tik bazinę „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.
Kyla klausimas, kodėl tokią finansinę ateitį kol kas suskubo užsitikrinti vos 15 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų? Priežasčių gali būti įvairių. Nemaža dalis gyventojų nurodo, kad neturi iš ko taupyti. Tačiau kiekvienas III pakopos dalyvis pats renkasi jam priimtiną mėnesio įmokos dydį. Kaupiantiesiems suteikiama galimybė bet kada keisti ar, prireikus, laikinai sustabdyti mokėjimus. Kita vertus, priežastys nekaupti pensijai gali būti ir psichologinės. Papildomus pinigus išleisti čia ir dabar naujam pirkiniui neretai yra maloniau, nei atidėti tolimai pensijai.
Žvelgiant į demografines tendencijas, situacija tikrai nedžiugina – dirbančiųjų skaičiui mažėjant, pensinio amžiaus gyventojų skaičius tik augs. Šiuo metu 4 šalies dirbantiesiems tenka 1 pensininkas, o pagal demografines projekcijas 2060 m. 1 pensininkas greičiausiai teks jau tik 2 dirbantiesiems. Dėl taip sparčiai didėjančių demografinių žirklių didėja ir spaudimas viešiesiems finansams. Tačiau, nepaisant to, ori pensija nėra nepasiekiamas miražas. Pagrindinis principas, norintiems užsitikrinti lūkesčius atitinkančią ateitį, – planuoti savo senatvės finansinį pamatą jau dabar.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl naujojo krašto apsaugos ministro3
Vertindamas susidariusią geopolitinę situaciją, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atsakingai priimti visai valstybei svarbų sprendimą dėl naujojo krašto...
-
Komunalinė laisvės devalvacija3
Nors praėjo jau 34 metai nuo bolševikmečio, tačiau ir vėl stebime paradoksą – vis agresyviau veisiasi tie, kuriems laisva Lietuva – anoks čia gėris. Nepriklausomybė jiems ne tik ne vertybė, bet ir atsainių abejonių objektas. Ką d...
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...