Kiek daug instagrame ponų, kokie visi gražūs…

"Linkiu tokio gyvenimo, kokiu puikuojiesi instagrame" galėtų būti naujas populiariausias palinkėjimas. Nes peržiūrėjus naujienų srautą socialiniuose tinkluose galima pamanyti, kad visi valgo tik prabangiuose restoranuose, apsiperka nebiudžetinėse vietose, keliauja į egzotiškus kampelius ir niekada nedirba. Na, arba bent jau dirba dvasiai ir piniginei mielus, motyvuojančius darbus, o ne aria nuo 8 iki 5 val. nuobodžiame biure už kuklų atlyginimą.

Ir kai sėdi namuose priešais televizorių, už lango regėdama lapkritišką lietuviškąją kloaką, gali imti rimtai svarsyti, kad gyveni prasčiau ir nuobodžiau negu visi, kuriuos pažįsti. Tik ar tokios mintys nėra sukeltos kreivų veidrodžių efekto ir paprasčiausio melo?

Štai pažįstu vieną merginą, kuri į prabangias dizainerių drabužių parduotuves eina turėdama konkretų tikslą – dėl nuotraukų. Matuodamasi krūvą drabužių prisifotografuoja skirtingais rakursais, ir voilà – keliems mėnesiams į priekį dėl pavydą keliančių nuotrauku ramu. Ir kas sakė, kad praktiški žmonės renkasi tiktai "Norfą"... Kita pažįstama irgi praktikuoja panašų kadrų fabrikavimą – įamžina mamos ar sesers gautas dovanas, gėles, tačiau viešindama tas nuotraukas sudaro įspūdį, kad visa tai jos gerbėjų dėmesys. Ta pati mergina, atėjusi pas mane į svečius, kadaise pasiteiravo, ar gali pasifotkinti su mano kailinukais.

Tokias "mis visatas" paskui sutinki tikrovėje ir neatpažįsti, nes labai jau smarkiai vadybininkė su kuoduku skiriasi nuo seksualios socialinių tinklų femme fatale...

Kai kurių žmonių nuotraukos iš kelionių apskritai keliamos dar metus po grįžimo, o asmenukės iš klubų neretai į viešumą patenka tuomet, kai iš tikrųjų jų herojė su treningais ir veido kauke ramiausiai kerta ledus ant sofos. Jau nekalbu apie fotografavimąsi užsienyje prie ferarių ir gelenvagenų... Tai  žanro klasika. Bet kam? Kas patikės, kad tas automobilis – tavo? Jei atvirai, kam tai rūpi? O kur dar visi filtrai, retušavimai, vakarinis makiažas dėl nuotraukos "čia aš universitete", dantimis sukąsti žandai ir iki dusulio įtrauktas pilvas. Tokias "mis visatas" paskui sutinki tikrovėje ir neatpažįsti, nes labai jau smarkiai vadybininkė su kuoduku skiriasi nuo seksualios socialinių tinklų femme fatale...

O ar prisimenate skandaliuką, kai viena gan žinoma lietuvaitė "pasiskolino" didžiulės gėlių puokštės nuotrauką iš Kardashianų klano atstovės paskyros ir įkėlė kaip savo? Ir nors pričiupta gynėsi, kad jai tą nuotrauką atsiuntė draugė nuotaikai pakelti (aha, labai logiškas ir tikėtinas variantas), bent mano akimis, tai buvo momentas, daug kam leidęs pamatyti realybę. Tad iš nuobodulio slenkant per spalvotus paveikslėlius iš draugų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių gyvenimų, tikrai neverta biliūniškai dūsauti: "Kiek ponų, kokie visi gražūs..."

Nesupraskite manęs neteisingai – atsukti pasauliui gražiąją pusę yra žmogiška ir natūralu. Ir būtų keistoka, jei staiga su tokiu pačiu entuziazmu imtume demonstruoti ir kitokias gyvenimo puses, na, pavyzdžiui, "savaitę be perstojo ėdžiau ir ant pilvo atsirado jau trečias gelbėjimo ratas" arba "vėluoja atlyginimas, štai mano lėkštė su garuojančiais grikiais, jau ketvirta šiandien"... Tačiau vaizduoti, kad gyveni it Holivudo žvaigždė, kai iš tiesų banko sąskaitoje – toli gražu ne tūkstančiai, iš tolo kvepia sintetika.

Taip apgauti gali svetimus žmones, seniai matytus pažįstamus, gal net tą bjaurią bendraklasę, su kuria visuomet konkuravai. Tačiau ar tas pavydus svetimų akių žvilgsnis vertas tiek pastangų? Savęs juk neapgausi. Ir tiek žiūrėjimas į kitų taip mėgstamą demonstruoti butaforinę gyvenimo fiestą, kur neretai aukštose taurėse šnypščia iš tiesų ne "Moët", o limonadas "Buratinas", tiek jos lyginimas su savąja realybe veda į liūdesį. Liūdesį ir nepasitenkinimą tuo, ką iš tiesų turi – kad ir neblizgančiu, kartais varginančiu ir pilkoku, bet tikru, nesuvaidintu ir vieninteliu savu gyvenimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
...kapitalizmas, komunizmas, humanizmas, kaip ir bet koks kitas -izmas, tėra tik žmogaus savivalės (t.y. žmogaus dvasios laisvos valios veikiančios už Šventos Kūrėjo Valios ribų) kūrinys. Kiek dar tūkstančių metų turime murdytis savivalių kuriamose struktūrose, kad atkreiptume dėmesį į TOBULĄ visatos kūriniją, kurios dalimi esame ir patys, kad atpažintume ir džiaugsmingu nuolankumu pripažintume Jį, Jo Šventą ir (TIK tame Šventume) - APSOLIUČIAI Laisvą Valią. Tūkstančius metų, per savo pranašus, Kūrėjes viltingai siunčia pranešimus mums (Šventieji Raštai), kuriuose, nenuilstamai rašoma tik viena - "Jūs (t.y. jūsų laisvos valios) be Manęs (ne Mano Šventoje Valioje) NEGALITE NIEKO". TAS - NIEKO, ir yra kiekvieno iš mūsų savivalės dvasinis kvailumas - TUŠTYBĖ, kurią ir stebime vienas kitame bei, jau tūkstančius metų, jose kankinamės. Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, ateinąs tik Šventųjų Raštų kasdieniame paskaitinėjime, apeinantis visas religijas, GRĄŽINA žmogui Dievą, o Dievui - žmogų.

Regimantui

Regimantui portretas
jai tavo šampano nereikia, nes norus puikiausiai gali pildyti tėtukas - KAZINO savininkas...

ne_emygeriams

ne_emygeriams portretas
na visiems protngiems jau seniai zinoma, kad IG absoliucia neatitinka tikroves. O kvailus gal ir apgauna :)
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    12
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
  • Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?
    Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?

    Kai vienos Anglijoje esančios parduotuvės darbuotojai dar rugpjūčio mėnesį papuošė Kalėdų eglutę, socialiniuose tinkluose britai sukilo: "Ar jau gražiausioms žiemos šventėms ruošimės vasarą?", "Kodėl kasmet K...

    4
  • Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus
    Vilniaus savivaldybė atsisako reaguoti į savo pažeidimus

    Vilniaus miesto savivaldybė atvertė naują puslapį neskaidrių visuotinių daugiabučių namų administratorių rinkimų epopėjoje. Savivaldybė apsimeta, kad paviešinti konkretūs faktai apie rinkimų pažeidimus neegzistuoja, ir nesiteikia jų kom...

  • Brexit: debesuota, be pragiedrulių?
    Brexit: debesuota, be pragiedrulių?

    Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš Europos sąjungos, ir laiko susitarti dėl kertinių būsimo bendradarbiavimo sričių vis mažėja. ...

  • Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni
    Santykiai su Rusija turi būti blogesni, o ne geresni

    Geri santykiai tarp šalių yra trokštami, o blogi – peiktini. Tokia yra standartinė Vakarų mąstysenos nuostata. Viena dažniausių priežasčių, kodėl diplomatai pasirenka savo karjerą – nes jie nori būti malonūs užsieniečia...

    6
  • Pasitikėjimo limitas
    Pasitikėjimo limitas

    Valstybės katilas taip perkaito, kad premjeras S.Skvernelis dėl savo paties šventos ramybės pačiu laiku dar savaitės pradžioje išsprūdo į Japoniją. Nors veikiausiai ir ne transatlantiniu reisu, kaip aną Seimo kadenciją į Tekančios Sa...

    4
Daugiau straipsnių