Kiek dar gyvuos neefektyviai veikiančios valstybinės įmonėlės?

Praėjusį mėnesį su ministru pirmininku pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, vadinamą Nacionaliniu susitarimu. Jame, be kitų dalykų, numatyta modernizuoti viešąsias paslaugas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą, gerinti konkurencinę verslo aplinką – atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas

Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai yra įrašyti šiemet pavasarį Valstybės kontrolės paskelbtoje ataskaitoje ir kol kas neaišku, kaip ilgai jie sugebės egzistuoti, neigdami vienas kitą.

Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad viešojo administravimo subjektų skaičius 2016-aisiais, palyginti su 2009 metais, išaugo dvigubai – iki 12-os. Verslas su viltimi laukia, kad abejotino reikalingumo įstaigų skaičių sumažins pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatoma gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.

Paanalizuokime, koks yra realus Technikos priežiūros tarnybos efektyvumas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo rinkoje.

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti įstaiga yra oficialiai atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą, įrenginių atitikties įvertinimą ir sertifikavimą. Jos vadovą šiemet rugsėjį iš pareigų nutarė atšaukti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ministerija yra tarnybos steigėja. TPT vadovo atleidimo priežastys – standartinės. Nesugebėjimas užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimo, neefektyvus tarnybinio transporto naudojimas, abejotini priedai prie atlyginimų.

Sprendžiant iš tarnybos 2016 metų ataskaitos, pernai ji gavo 1,5 mln. eurų pajamų, išlaidos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o grynasis veiklos rezultatas sudarė vos...37,1 tūkst. eurų. Pasirodo, tai įstaiga, dirbanti praktiškai „ant nulio“ ir pati pripažįstanti, kad neatlaiko konkurencijos. Vien vietoje 40 planuotų darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo sutarčių TPT pernai pavyko pasirašyti tik 4-ias. Kadangi, kaip pati TPT pripažino savo ataskaitoje, daugelis eksportuotojų renkasi Lietuvoje veikiančias privačias tarptautines, lygiai tokias pačias paslaugas teikiančias įmones.

Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo rinka liberalizuota dar 2002 m., joje veikia akredituotos privataus kapitalo įmonės, tačiau dominuojančią rinkos padėtį vis dar užima TPT. Tokia situacija iš esmės atrodo ydinga dėl kelių paprastų priežasčių – neefektyvaus valstybinio monopolio ir funkcijų dubliavimo. Privatiems žaidėjams tokioje rinkoje ne tik įsitvirtinti, bet ir išlikti tampa sudėtingiau, nes vyrauja ne ekonominė logika, o neaišku dėl kokių tikslų globojamų ir nelikviduojamų įstaigų dominavimas.

Europinė praktika vienareikšmiška – poreikio tokioms funkcijoms leisti valstybės lėšas visiškai nėra. Vakarų šalių pavyzdžiai byloja, jog potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas patikėjus privačiam verslui ne tik išvengiama personalijų interesų konflikto, bet ir patys visuomenei reikšmingų objektų tikrinimo darbai vyksta greičiau ir efektyviau.

Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip tarkime viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir efektyvumas yra labai svarbūs visų mūsų kasdieniniame gyvenime.

TPT, viena iš 12-os. Ir tikimės, kad viena pirmųjų, kurios bus atsisakyta pagal efektyvumo bei aiškių rezultatų reikalaujančią Nacionalinio susitarimo logiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    7
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    5
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių