Keičiasi požiūris į minimalų atlyginimą

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – tema, kuri seniai jau aktuali ir Lietuvai. Ar minimalios algos padidinimas kenks šalies ekonomikai? Dingstis šiai temai ta, kad Didžiojoje Britanijoje prasidėjo naujas eksperimentas, kurį galima pavadinti bandymu mokėti tokią algą, iš kurios žmogui įmanoma pragyventi.

„Nuo balandžio 1-osios ten keturis sykius greičiau nei šių metų vidutinė alga ims kilti mažai uždirbantiesiems mokamas minimalus atlyginimas“, – rašė žurnalistė Sarah O`Connor Londono dienraštyje „Financial Times“ ir pridūrė, jog „visas pasaulis tai stebės. Tai bus greičiausias minimalaus atlyginimo ūgtelėjimas Jungtinės Karalystės istorijoje.“

„Daugelyje kitų išsivysčiusio pasaulio šalių vyriausybės irgi dairosi į minimalaus atlyginimo politiką, bandydamos priešintis žiojėjančiai pajamų nelygybei ir leisgyviam ekonomikos augimui.

Tarp pastarųjų kelerių metų algų stagnacijos priežasčių – globalininės konkurencijos augimas, vis rečiau pasitaikančios kolektyvinės derybos dėl algų, produktyvumo augimo sulėtėjimas, galop ir būdas, kuriuo technologija „išėdė“ daugelį vidutinių įgūdžių reikalaujančio darbo vietų.

Į tai reaguodama, Vokietija pernai išvis pirmą kartą savo istorijoje įsivedė minimalų atlyginimą. Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pareikalavo, jog numatomoje ateityje kasmet minimali alga būtų didinama 3 procentais. Kai kurie Jungtinių Amerikos Valstijų miestai, pvz., Sietlas, didina savo mažiausią algą iki 15 dolerių per valandą. 

Net ir besivystančios šalys, kaip Malaizija, mėgina minimaliais atlyginimais teisingiau perskirstyti ūkio augimo vaisius. Kaip sakė Sasekso universiteto ekonomikos profesorius Richardas Dickensas, „minimalūs atlyginimai niekada nebuvo tokie populiarūs, kaip nūdien. Todėl dabar klausimas toks: kaip toli šį dalyką galima spausti?“

Tai ir yra egzaminas, kurį naujoji Britanijos mažiausia nacionalinė alga, iš kurios dar įmanoma pragyventi, turės išlaikyti. Nuo šių metų balandžio 1 d. ši minimali alga 25-erius ar daugiau metų turintiems darbuotojams yra 7,2 svaro per valandą, o iki 2020-ųjų ji turės pasiekti apie 9 svarus per valandą.

Nickas Bolesas, valstybės ministras įgūdžių ir lygybės klausimams, teigė, jog „tai bus vienas didžiausių legalios minimalios algos didinimų, kurių, kiek mūsų atmintis siekia, bet kurios Vakarų valstybės vyriausybė ėmėsi.“

Šiuo metu Britaniją valdantys konservatoriai nevisada taip šviesiai atsiliepdavo apie minimalų atlyginimą. Dar 1998 m. ši partija priešinosi jo įvedimui, kada šaliai vadovavo premjero Tonio Blairo naujieji leiboristai.

Tada toriai argumentavo, jog minimalios algos įvedimas naikins darbo vietas. O dabar – „mes ją priimame su atsivertėlių entuziazmu“, prisipažino ministras N. Bolesas.

Šiuo atžvilgiu savo pažiūras pakeitė ir daugelis ekonomistų. Anksčiau ekonomikos vadovėliuose būdavo teigiama, kad jeigu pakelsi algas virš vertės, kuri tuo būdu sukuriama darbdaviams, tai tuo pačiu sumažinsi ir darbuotojų paklausą. Kitaip tariant, minimalūs atlyginimai rija darbo vietas.     

Tačiau dabar ekonomistų požiūris niuansuotesnis – didele dalimi dėl to, kad tokių valstybių, kaip Jungtinė Karalystė, patirtis rodo, jog minimalaus atlyginimo nuolatiniai per ilgesnį laiką kilstelėjimai vis dėlto stipriai nepakenkė darbo vietų išlaikymui ir kūrimui.

Pirmieji ženklai iš Vokietijos taip pat pozityvūs. Nors verslo bei pramonės sluoksmiai ir būgštavo dėl 8,5 euro minimalios algos įvedimo pernai, nedarbo lygis Vokietijoje ir toliau krito, ir dabar pasiekė rekordines žemumas.

„Mano požiūris į minimalių atlyginimų istoriją toks, kad mus visada stebino tai, kaip juos galima kelti ir kartu niekaip nepabloginti įsidarbinimo perspektyvų, – teigė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Alanas Manningas. – Aišku, kažkur turi būti taškas, nuo kurio minimumą dar pakėlus, jau imtų reikštis blogi dalykai, tačiau išties nelabai žinome, kur tas taškas yra.“

Jungtinės Karalystės atlyginimo minimumas jau dabar yra gana dosnus palyginus su tarptautiniais standartais, bent pagal vadinamąjį „Big Mac“, arba mėsainio, indeksą.

 


Šiame straipsnyje: Minimali algaalgosatlyginimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

yyyyyyy

yyyyyyy portretas
Kad tik Laisvosios Rinkos Instituto „ekspertai“ galo nepasidarytų perskaitę.

AAAA

AAAA portretas
Kvailiai tie anglai: galėjo jau seniai pasikonsultuoti su mūsų ekonomistais liberalais - laisvosios rinkos kunigais. Tiems tai visada viskas aišku, jie viską žino:))
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių